Seimas svarstys atnaujintas antrojo jūros vėjo parko konkurso sąlygas

Vilnius, balandžio 29 d. (ELTA).

Seimas svarstys atnaujintas antrojo 700 megavatų (MW) jūros vėjo parko konkurso sąlygas – siekiama įtvirtinti, kad aukcione turėtų dalyvauti mažiausiai du vystytojai.

Siūlymus teikia Energetikos ministerija, keičianti praėjusios kadencijos Seimo patvirtintas konkurso sąlygas. Aukcionas paskelbtas pernai lapkritį, šį sausį naujoji Vyriausybė jį sustabdė. 

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisas pateikimo stadijoje antradienį palaikė 69 parlamentarai, 1 buvo prieš ir 28 susilaikė. Toliau projektas parlamente bus svarstomas skubos tvarka.

Kaip Seimo posėdžių salėje kalbėjo energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, rengiant naująsias sąlygas neoficialiai konsultuotasi su 10 potencialių investuotojų. Visgi, ministro teigimu, atnaujinus konkursą tikėtis galima ne daugiau 2 ar 3 dalyvių.

Siūloma keisti, kad jūriniam vėjui nebebūtų taikoma elektros persiuntimo pirmumo teisė prieš sausumos vėją ar saulės jėgaines – tai reiškia, kad techniškai elektros patekimas į rinką nebebus ribojamas ir bus sudarytos vienodos sąlygos visų rūšių atsinaujinančiai energijai.

Dalyvių registracijos laikotarpį siūloma trumpinti nuo 120 iki 90 dienų.

Pagal ankstesnes sąlygas, vėjo parko kaštai vartotojams būtų įskaičiuojami per viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) kainos dedamąją, naujomis sąlygomis projektas būtų kompensuojamas iš rangovo pelno mokesčio už elektros pardavimą.

Kitaip sakant, ši našta būtų perkeliama į valstybės biudžetą. 

Paliekamas 15 metų valstybės skatinimo laikotarpis pagal vadinamąją contract for difference schemą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.

Įstatymu numatoma nuo 23 iki 8 metų trumpinti sandorio indeksacijos kainos laikotarpį – tokiu būdu paramos projektui kaina, skaičiuojama, sumažinama 500 mln. eurų.

Siūloma ir panaikinti sąlygą reikalavimą dalyviams valstybei siūlyti mažiausiai 5 mln. eurų siekiantį vystymo mokestį ir realiuoju laiku kiekvienam siūlyti bent minėta suma didesnį vystymo mokestį už pasiūlytą prieš tai.

Taip siekiama potencialiam vėjo parko vystytojui, nesiekiančiam paramos,  sudaryti galimybę siūlyti bet kokio dydžio vystymo mokestį.

Pagal esamas sąlygas, maksimali vėjo parko projekto kaina per VIAP dedamąją vartotojams preliminariai ir pesimistiškiausiomis sąlygomis siekė 3,47 mlrd. eurų (arba 1,285 centai už kilovatvalandę), pagal naujas sąlygas, skaičiuojama, ji preliminariai sudarytų 2,1 mlrd. eurų (arba 0,779 centus už kWh).

Planuojama, kad antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje, geriausiu scenarijumi, pradės veikti 2033 m.