Seimas pritarė L. Kasčiūno siūlymui plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą 5-12 klasėms

Vilnius, birželio 17 d. (ELTA).

Seimas po pateikimo pritarė konservatorių pirmininko Lauryno Kasčiūno siūlymui plėsti privalomą pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą bei dėstyti jį ne tik devintokams, bet visiems 5–12 klasių moksleiviams.

Konservatorių lyderis siūlė jau nuo kitų mokslo metų dešimtokams pradėti dėstyti minimą kursą. Tuomet laipsniškai plėsti kursą į jaunesnes 5-8 klases, o dar kitais metais įtraukti ir vienuoliktokus bei dvyliktokus. Tikslas – jau 2028 m. turėti visą apimantį pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą šalies mokyklose.

„Natūralu, galėtų (kursas – ELTA) skirtis savo sudėtingumu, galėtų kiekvienais mokslo metais šiek tiek sudėtingėti, galėtų mūsų vaikai įgauti tam tikrų įgūdžių ir tokiu būdu stiprinti tiek patriotizmą, tiek valią ginti savo šalį. Galų gale, orientuotis sudėtingesnėmis sąlygomis“, – antradienį plenarinių posėdžių salėje parlamentarams kalbėjo L. Kasčiūnas.

Šį konservatoriaus pasiūlymą palaikė 53 Seimo nariai, 8 buvo prieš, o susilaikė 39 parlamentarai.

Siūlymą svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.

Dalis parlamentarų pažėrė kritikos

Savo ruožtu „aušrietis“ Artūras Skardžius L. Kasčiūno idėjai pritarė, tačiau teigė, jog praeita valdžia galėjo šiuos darbus padaryti savo kadencijos metu. Reaguodamas į šiuos „aušriečio“ pasisakymus L. Kasčiūnas tvirtino, kad dabartinis kursas devintokams buvo praeitos valdžios pasiekimas, todėl dabar ir siūloma jį praplėsti.

Socialdemokratė Vaida Aleknavičienė tikino, kad 19-oji Vyriausybė savo programoje jau yra numačiusi plėsti pilietiškumo ir gynybos įgūdžių kursą, organizuoti pedagogų mokymus nacionalinio saugumo ir šalies gynybos temomis. Ji pridūrė, kad birželio 6 d. švietimo ir krašto apsaugos ministrės atnaujino praėjusių metų lapkritį pasirašytą susitarimą dėl jaunimo pilietinio bei patriotinio ugdymo stiprinimo.

„Tiesiog, kad nebūtų to chaoso, aš manau, jog Vyriausybės programoje yra numatyta daug gerų veiklos planų. Mes turime taip pat galvoti apie vaikų sveikatą, krūvius numatydami tas naujas veiklas. Tai šiuo atveju, aš manau, kad reikėtų nepalaikyti šio sprendimo projekto“, – sakė V. Aleknavičienė.

ELTA primena, kad privalomo kurso užsiėmimuose devintokai dalyvauja nuo 2024 metų rugsėjo. Lietuvos šaulių sąjungos tris dienas organizuojami mokymai startavo 2022 metais – mokyklose kursai įvesti palaipsniui. Šiais mokslo metais kurse turėtų sudalyvauti beveik 31 tūkst. devintokų.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Šaulių sąjungos parengta programa skirta gerinti mokinių žinias apie nacionalinį saugumą, piliečių vaidmenį valstybės gynyboje, suteikti praktinių įgūdžių. Per tris kurso dienas mokiniai mokosi įgūdžių išgyventi lauko sąlygomis, taip pat – kaip tinkamai elgtis ir išvengti pavojaus gyvybei ir sveikatai ekstremalių situacijų atveju, kaip suteikti pirmąją pagalbą.

Be minėtų užsiėmimų devintokams, šiuo metu 9–10 klasėse mokoma privalomo Pilietiškumo pagrindų dalyko, skiriama po 1 pamoką per savaitę. 11–12 klasių moksleiviai gali pasirinkti Nacionalinio saugumo ir krašto gynybos bendrąją programą. Mokiniai savanoriškai taip pat gali įsitraukti ir į skautų ar Šaulių sąjungos veiklą, o tie, kurie nusprendžia savo būsimą profesiją susieti su karyba, turi galimybę pasirinkti mokytis kadetų mokyklose.

Mokymais visose šalies mokyklose rūpinasi Šaulių sąjunga. Kursą veda atsargos kariai, šauliai, profesinės karo tarnybos kariai.