Seimas po svarstymo pritarė Kelių fondo projektui

Vilnius, birželio 25 d. (ELTA).

Seime ketvirtadienį antrąjį balsavimą įveikė Susisiekimo ministerijos inicijuotas Valstybinio kelių fondo įstatymo projektas.

Jei įstatymo projektas bus priimtas, Kelių fondas veikti pradėti turėtų nuo 2026-ųjų. 

Už Kelių fondo projektą po svarstymo balsavo 94 parlamentarai, prieš buvo 2, 16 – susilaikė.

„Fondo steigimas iš esmės yra geras sprendimas, tačiau šis projektas yra tik pradžia. Jei norime, kad jis veiktų, turime užtikrinti skaidrumą, pasiruošti e-tollingo įgyvendinimo laiku bei drąsiai diskutuoti apie naujus, papildomus finansavimo šaltinius“, – Seimo salėje kalbėjo konservatorė Gintarė Skaistė.

Ji kartu su kolega Dainiumi Kreiviu registravo tris siūlymus, susijusius su fondo skaidrumu – siūlė numatyti kasmetinių auditų vykdymą, specialios komisijos, kuri prižiūrėtų fondo paskirstymą, sukūrimą. Tiesa, Seimas nė vienam iš siūlymų nepritarė.

Kelių fondo įstatymo projektą planuojama priimti dar per šią Seimo sesiją.

400 mln. eurų vertės Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą.

Numatoma, kad fondas veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Planuojama, kad Kelių fondas veiktų šalia jau egzistuojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). 

Pagrindinis fondo šaltinis turėtų būti pajamos iš surinktos kelių rinkliavos, vadinamojo e-tollingo, iš kurio kasmet planuojama gauti apie 200 mln. eurų. 

60 mln. eurų kasmet ketinama surinkti iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio, 30 mln. eurų – iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, 23 mln. eurų – iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto.

Projekte taip pat numatyta, kad fondo administratorius – valstybinė bendrovė „Via Lietuva“ – lėšas galėtų skolintis. 

Fondas būtų orientuotas į strateginius kelių atkūrimo projektus: kelių, tiltų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, naujų aplinkelių tiesimą, infrastruktūros pritaikymą saugumo poreikiams. KPPP išliktų pagrindine priemone, finansuojančia kasdienę kelių priežiūrą ir plėtrą.