Seimas nemano, kad gestų kalbą mokyklose reikėtų reglamentuoti įstatymu
Vilnius, birželio 23 d. (ELTA).
Seimas atmetė Švietimo įstatymo pataisas, kurios sudarytų galimybę mokiniams be kitų pasirenkamųjų dalykų mokytis ir gestų kalbos.
Antradienį už tai balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 5, susilaikė 19 parlamentarų. Atmesti parlamentarės Ligitos Girskienės iniciatyvą dėl gestų kalbos pasiūlė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas.
Pasak šio komiteto narės Ingridos Braziulienės, gestų kalbos, kaip pasirenkamojo dalyko, išskyrimas ir reglamentavimas įstatymu yra perteklinis. Komiteto nuomone, siūlymą sudaryti galimybę moksleiviams mokytis gestų kalbos būtų galima įgyvendinti papildžius švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus dokumentus – Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašą ir bendruosius ugdymo planus.
L. Girskienė siūlė, kad gestų kalba būtų pripažįstama viena iš kalbų, kurios gali būti pasirenkamos bendrojo ugdymo programose. Beje, pasirinkti mokytis gestų kalbos mokiniai galėtų tik tuo atveju, jei mokykla turėtų galimybes organizuoti tokį mokymą.
L. Girskienės nuomone, gestų kalbos vertėjo profesiją būtina populiarinti įvairiais būdais. Vienas jų – sudaryti galimybę moksleiviams pažinti gestų kalbą kuo anksčiau. Kaip pastebi L. Girskienė, lietuvių gestų kalbos vertėjo profesija – viena rečiausių. Per metus paruošiami vos keli specialistai, todėl jų trūksta.
„Tai sudaro daug nepatogumų klausos negalią turintiems asmenims, didina nelygybę ir riboja jų galimybes. Kasdienis gyvenimas jiems tampa iššūkiu, o atskirtis tik dar labiau didėja“, – sako Seimo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narė L. Girskienė.
Šiuo metu įstatyme nėra numatyta, kad mokiniai bendrojo ugdymo mokyklose be kitų pasirenkamųjų dalykų galėtų rinktis ir mokytis gestų kalbos.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 6,6 tūkst. klausos negalią turinčių asmenų.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)