Seimas linkęs iki 2026 m. pabaigos pratęsti neįregistruotų vandens gręžinių įteisinimą

Vilnius, birželio 28 d. (ELTA).

Seimas linkęs iki 2026 metų pabaigos pratęsti galimybę gyventojams įteisinti neįregistruotus vandens gręžinius.

Praėjusį ketvirtadienį parlamentarai po svarstymo pritarė tai numatančiam įstatymo projektui.

Dokumentą, kuris aktualus savo gręžinių iki gegužės mėnesio nespėjusiems legalizuoti gyventojams, parlamentarai planuoja priimti pirmadienį vyksiančiame paskutiniame pavasario sesijos posėdyje. 

Jei Seimas pritartų, gyventojai nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki 2026-ųjų gruodžio 31 d. galėtų įregistruoti Žemės gelmių registre neregistruotus gėlo požeminio vandens gavybos gręžinius.

„Visiems norintiems įsiteisinti gręžinius, reikės suskubti tai padaryti, nes šis laikinasis įstatymas paskutinis ir pratęstas nebus, o visas gręžinių reglamentavimas bus perkeltas į kitus teisės aktus“, – Eltai sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Linas Jonauskas.

Projektas numato, kad duomenys ir dokumentai dėl gręžinio registravimo ir jo savininko įrašymo Lietuvos geologijos tarnybai turės būti pateikti ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 31 d.

Gyventojai, kurie siekia įteisinti gręžinius, kaip numatyta projekte, turės sumokėti vienkartinę įmoką. L. Jonauskas siūlė atsisakyti tokios įmokos, tačiau anot Seimo teisininkų, tai prieštarautų Konstitucijai. Todėl gyventojams, kuriems įteisinant gręžinį nereikės leidimų, planuojama nustatyti vienkartinį 15 eurų mokestį.

„Siūliau atsisakyti šios įmokos ir tokiu būdu paskatinti paskutinį kartą anksčiau įrengtus gręžinius įteisinti, tačiau tam prieštarauja teisininkai. Kita vertus, manau, kad 15 eurų mokestis nėra ta kliūtis, kuri trukdytų įteisinti anksčiau įrengtus gręžinius“, – Eltai sakė L. Jonauskas.

Beje, požeminio vandens išteklių naudojimui leidimas nereikalingas, jeigu šeimos, namų ūkio reikmėms arba nekomercinei ūkinei veiklai iš gręžinio išgaunama mažiau kaip 10 kubinių metrų vandens per parą.

Leidimo nereikia ir tokiais atvejais, kai žemės ūkio veiklą vykdantis asmuo išgauna iš požeminės vandenvietės  mažiau kaip 100 kubinių metrų vandens per parą, skaičiuojant metinį vidurkį.

Kitokios taisyklės bus taikomos juridiniams asmenims. Tais atvejais, kai privaloma gauti leidimą gręžiniui, vienkartinės įmokos dydis būtų nustatomas pagal išgauti planuojamą vandens kiekį: jeigu iki 10 kubinių metrų per parą, numatyta 50 eurų vienkartinė įmoka. Jeigu planuojama išgauti 10 ar daugiau kubinių metrų per parą, bet mažiau kaip 100 kubinių metrų per parą – būtų numatyta 500 eurų vienkartinė įmoka,o jeigu 100 ar daugiau kubinių metrų per parą – 5 tūkst. eurų vienkartinė įmoka.

Kaip primena ELTA, šių metų balandžio 30 d. baigėsi Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme numatytas terminas, kuomet reikėjo registruoti visus įrengtus, tačiau Žemės gelmių registre neužregistruotus gėlo požeminio vandens gavybai skirtus gręžinius.

Nustojus galioti šiam laikinajam įstatymui, požeminio vandens išteklių išgavimas iš tokių neregistruotų gręžinių laikytinas neteisėtu ir jų savininkams gali būti skirtos baudos, taip pat būtų taikomas dešimteriopo tarifo dydžio mokestis ir nurodoma gręžinį likviduoti.

Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) nuo nelegalių gręžinių registravimo pradžios 2022 m. iš viso gavo apie 13,4 tūkst. prašymų įregistruoti gręžinius.

Per šį laikotarpį daugiausia gręžinių įteisinta Vilniaus rajone ir mieste, Klaipėdos ir Kauno rajonuose.