Seimas baigė dėl naujos Vyriausybės formavimo pratęstą pavasario sesiją
Politika Sinkevičius premjeras Vyriausybės formavimas Parlamentinė veikla Politinės partijos Mindaugas Sinkevičius Jūratė Zailskienė
Vilnius, liepos 14 d. (ELTA).
Antradienį patvirtinęs socialdemokratų lyderio Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamos XXI Vyriausybės programą ir suteikdamas jai įgaliojimus veikti, Seimas baigė pratęstą pavasario sesiją.
Pasikeitus valdančiajai daugumai parlamentarams teko koreguoti savo planus, todėl birželio 30 d. turėjusi pasibaigti sesija, užsitęsė beveik iki liepos vidurio.
Iš valdančiosios koalicijos pašalinus „Nemuno aušrą“, pasikeitimų būta ne tik Vyriausybėje, bet ir Seimo vadovybėje. Antradienį parlamentarai atleido iš Seimo pirmininko pirmojo pavaduotojo pareigų atsistatydinusį „Nemuno aušros“ frakcijai priklausantį Raimondą Šukį.
Seimo pirmininko Juozo Oleko pavaduotojų komandą papildė pirmuoju pavaduotoju paskirtas demokratas Domas Griškevičius ir socialdemokratė Jūratė Zailskienė.
Pratęstoje sesijoje išrinkti ir kai kurie nauji parlamento komitetų bei komisijų vadovai.
Pritarta Kapčiamiesčio poligono steigimui
Sesijos darbų programoje buvo įrašyta beveik 700 teisės aktų projektų, kuriuos teikė prezidentas Gitanas Nausėda, Vyriausybė, Seimo komitetai bei frakcijos. Jos prioritetai buvo saugumas, ekonomikos augimas, socialinė gerovė ir viešųjų finansų stiprinimas.
Balandžio mėnesį Seimas pritarė Kapčiamiesčio poligono steigimui.
Parlamentarai įstatymu sudarė teisines sąlygas įsteigti naują karinį poligoną ir sukurti jo naudojimo infrastruktūrą. Naujas poligonas, kuriame galėtų treniruotis brigados dydžio vienetas, būtinas norint iki 2030 m. išvystyti nacionalinę diviziją, priimti daugiau sąjungininkų pajėgų ir sustiprinti priešo atgrasymą.
Seimas pritarė ir Tauragės karinio poligono teritorijos išplėtimui.
Dėmesys – LRT, darbo santykių reguliavimui, senjorams ir šeimoms
Pavasario sesijoje parlamentarai užbaigė pernai pradėtą darbą – priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Jas parengė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė. Vėliau projektas buvo pakoreguotas Seimo Kultūros komitete.
Priimtais Darbo kodekso pakeitimais siekiama didinti darbo užmokesčio skaidrumą, stiprinti darbuotojų teisę gauti informaciją apie atlyginimus bei mažinti vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus už tokį patį ar vienodos vertės darbą. Didesnėms organizacijoms numatyta pareiga viešai skelbti informaciją apie vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus.
Priimtais Medicinos praktikos įstatymo pakeitimais parlamentarai numatė galimybę įsteigti papildomas rezidentūros vietas, į kurias bus priimami gydytojai rezidentai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje Lietuvos regione. Tikimasi, kad tokie pakeitimai sustiprins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą regionuose.
Siekiant sudaryti palankias sąlygas senjorų įtraukimui į visuomenės gyvenimą, Seimas priėmė Vyresnio amžiaus žmonių politikos pagrindų įstatymą. Šis 60 metų sulaukusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms skirtas dokumentas įsigalios nuo kitų metų.
Dokumente akcentuojama būtinybė užtikrinti vyresnio amžiaus žmonių teisių apsaugą ir nediskriminavimą dėl amžiaus. Jame kalbama ir apie būtinybę plėsti sidabrinę ekonomiką, sudaryti sąlygas ir paskatas vyresnio amžiaus žmonėms siekti užimtumo, o darbdaviams juos įdarbinti ir išlaikyti darbe.
Naujame dokumente nustatyta ministerijų, savivaldybių ir kitų valstybės institucijų kompetencija vyresnio amžiaus žmonių politikos srityje.
Seime atsiras dar viena nuolat veikianti komisija – Vyresnio amžiaus žmonių reikalų. Parlamentarai priėmė jos sudarymą numatančias Statuto pataisas.
Nauja Seimo komisija domėsis senjorų švietimu, kultūros reikalais, laisvalaikiu, taip pat jų įtraukimu į darbo rinką. Ji analizuos, ar valstybės ir savivaldybių lygiu įgyvendinama politika atitinka vyresnio amžiaus žmonių poreikius ir socialinį teisingumą, ar skatina jų socialinę įtrauktį.
Nuo kitų metų papildomomis poilsio dienomis – vadinamaisiais mamadieniais arba tėvadieniais – galės pasinaudoti šeimos, auginančios vaikus iki 14 metų. Pavasario sesijoje parlamentarai priėmė tai numatančias Darbo kodekso pataisas.
Paaugliams skirtais mamadieniais ir tėvadieniais Seimas leido pasinaudoti taip pat profesinės karo tarnybos karių ir teisėjų šeimoms.
Kalbėdama apie sesijos darbus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos seniūnė, Seimo vicepirmininkė Orinta Leiputė išskiria demografinių iššūkių sprendimą ir paramą šeimoms.
„Seimo Pirmininko Juozo Oleko iniciatyva įtvirtinome demografijos prioritetus, pabrėždami simbolinį siekį, kad 2030-aisiais mūsų vėl būtų 3 milijonai. Ėmėmės Šeimos stiprinimo įstatymo. Vaikų besilaukiančios ir jau susilaukusios šeimos turės daugiau socialinių garantijų. Tėvai turės „mamadienių“ ir „tėvadienių“, kol vaikui sukaks 14. Pirmąjį etapą Seime įveikė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pakeitimai“, – pažymi O. Leiputė.
Pavasario sesijoje parlamentarai įtvirtino darbuotojų apsaugą nuo asbesto keliamos rizikos, suvienodino žmonių su negalia garantijas.
Seimas svarstė Konstitucijos pataisas
Pratęstoje sesijoje Seimas po pateikimo pritarė iniciatyvai išbraukti 137-ąjį Konstitucijos straipsnį, draudžiantį Lietuvoje laikyti branduolinį ginklą. Jei Seimas pritartų Konstitucijos pataisai, būtų sudaryta galimybė prireikus Lietuvoje dislokuoti branduolinį ginklą.
137-asis Konstitucijos straipsnis numato, kad šalies teritorijoje negali būti tiek masinio naikinimo ginklų, tiek užsienio valstybių karinių bazių – tai reiškia absoliutų draudimą, ši nuostata taikoma nepriklausomai nuo NATO kolektyvinės gynybos poreikių ar Rusijos agresijos grėsmės.
Taigi siūlomu pakeitimu būtų pašalintas iš anksto nustatytas konstitucinis apribojimas Lietuvai, kilus agresijos grėsmei ar agresijos atveju, pasinaudoti visu NATO atgrasymo potencialu, įskaitant ir branduolinį ginklą.
Seimo pirmininko Juozo Oleko teigimu, galutinį sprendimą realu priimti iki parlamento rudens sesijos pabaigos.
Birželio mėnesį parlamentarai pradėjo svarstyti Konstitucijos pataisos projektą, siūlantį supaprastinti Seimo nario neliečiamybės panaikinimo tvarką. Parlamentarui raštiškai sutikus dėl jo teisinio imuniteto panaikinimo, Seimo pritarimas nebebūtų privalomas.
Šią konservatoriaus Jurgio Razmos pateiktą iniciatyvą svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, o plenarinėje salėje ji vėl bus svarstoma rudens sesijoje.
Tačiau kitaip susiklostė Konstitucijos pataisos, kuri leistų savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų, likimas. Seimas per pirmąjį priėmimą nepritarė šiai socialdemokrato Tomo Martinaičio iniciatyvai.
Seimas pavasario sesijoje svarstė ir kitus rinkimus reglamentuojančius teisės aktus. Parlamentarai priėmė Rinkimų kodekso pataisas, draudžiančias dezinformaciją kandidatų programuose. Nutarta, kad vienmandatėje Nalšios šiaurinėje rinkimų apygardoje pirmalaikiai Seimo nario rinkimai vyks lapkričio 8 dieną.
Seimas per metus renkasi į dvi sesijas. Kovo 10 d. prasidedanti pavasario sesija baigiasi birželio 30 d. Taip pat numatyta galimybė ją pratęsti.
person Jadvyga Bieliavska (ELTA)
Didžioji dalis Irano parlamento narių pareikalavo "krauju atkeršyti" už aukščiausiąjį lyderį ajatolą Ali Khamenei, kuris žuvo per Izraelio smūgį. Parlamentarai taip pat griežtai kritikavo derybas su JAV, teigdami, jog derybomis neišspręs problemų tarp Teherano ir Vašingtono. Nuo 2024 m. rinkimų parlamente dominuoja konservatyvūs radikalai, kurie daro įtaką radikaliuose kariuomenės sparnuose.arrow_forward
Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius teigiamai vertina naujosios Vyriausybės programą, ypač dėmesį kreipdamas į realų jos įgyvendinimą.
V. Janulevičius pabrėžia, kad svarbios priemonės skatinančios investicijas, inovacijas ir stiprinančios šalies konkurencingumą.
Taip pat pramonininkų konfederacijos vadovas teigiamai vertina Vyriausybės planus kurti naują Eksporto fondą, kuris, jo manymu, yra tvarus žingsnis stiprinant šalies konkurencingumą.arrow_forward
Mindaugas Sinkevičius oficialiai pradėjo eiti Vyriausybės vadovo pareigas. Naujoji Vyriausybė įgijo įgaliojimus veikti po to, kai Ingos Ruginienės laikinoji Vyriausybė oficialiai baigė darbą. M. Sinkevičiaus vadovaujamą Vyriausybę suformavo Lietuvos socialdemokratų partija, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) frakcijos Seime.arrow_forward