Šedvydis: prie diskusijų dėl partnerystės klausimo Seimas sugrįš pavasario sesijoje

Vilnius, gruodžio 25 d. (ELTA).

 Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis sako, kad diskusijos dėl partnerystę reglamentuojančių įstatymo projekto parlamente turėtų būti pradėtos pavasarį. Anot jo, Seime užsitęsus įtampoms dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, nebuvo palankių politinių aplinkybių pradėti pastarojo projekto svarstymus. 

„Kadangi buvo įtampos dėl LRT pataisų, o partnerystės (projektui – ELTA) reikia pilnos Seimo salės, tai šis klausimas nusikels į pavasario sesiją. Dėl labai praktinių priežasčių, nes tikslas, kad projektas sulauktų pasisekimo, o ne tik, kad tiesiog atsidurtų Seimo salėje“, – Eltai teigė Seimo ŽTK vadovas.

Nors vieningos nuomonės partnerystės klausimu nėra tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose, pasak L. Šedvydžio, šiuo klausimu su politikais dar bus diskutuojama. 

„Pažiūrėsime. Čia yra 50 ant 50“, – paklaustas, ar mano, kad parlamentarai palaikys partnerystės projektą, Eltai sakė L. Šedvydis. 

„Kalbėsimės su kolegomis“, – tikino jis. 

Teigiamai vertina ministerijos planus sukurti partnerystės registrą

Naujai siūlomoms partnerystės įstatymo pataisoms nepritarianti teisingumo ministrė Rita Tamašunienė anksčiau šį mėnesį teigė, jog ministerija kitąmet ketina sukurti tos pačios lyties asmenų partnerystės registrą. Tokiu būdu, anot ministrės, būtų įgyvendinamas Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas, kuriuo konstatuota, kad tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui.

Savo ruožtu parlamento ŽTK pirmininkas tokį ministerijos siekį vertina pozityviai ir teigia, jog jei pastaroji iniciatyva bus priimta – teks nežymiai koreguoti ir naujai siūlomą partnerystės projektą. 

„Teisingumo ministerija padarė vieną žingsnį, kuris juda į teigiamą pusę. Iš Teisingumo ministerijos atėjo žinia, kad ketinama sukurti tos pačios lyties asmenų partnerystės registrą. Jeigu tai bus padaryta, gali būti, kad reikės tą (partnerystės – ELTA) projektą šiek tiek modifikuoti“, – komentavo politikas. 

Lapkritį įregistruotos naujos pataisos

Siekiant įgyvendinti KT sprendimą, Seimo ŽTK vadovas pirmininkas su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais lapkritį įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.

Siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę – ir tarp skirtingų, ir tos pačios lyties žmonių. Jei parlamentas pritartų šiam projektui, Lietuvoje būtų įtvirtintas registruotos partnerystės institutas.

Pagal projektą, partnerystė būtų laikoma civilinės būklės aktu, susitarimą dėl partnerystės sudarymo tvirtintų notaras. Ši sutartis būtų registruojama ir išviešinama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.

Tiesa, dėl šios iniciatyvos vieningos nuomonės nėra ne tik valdančiųjų, bet ir opozicijos gretose. Dalies politikų manymu, siūlomomis įstatymo pataisomis partnerystė pernelyg sulyginama su santuoka. 

Opozicijoje dirbantys Seimo nariai – konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir demokratė Agnė Širinskienė Eltai komentavo, jog jiems priimtinesnis variantas – Artimojo ryšio įstatymas. 

Savo ruožtu spalį su premjere Inga Ruginienė susitikę LGBTQ+ atstovai teigė išgirdę iš Vyriausybės vadovės pažadą siekti realių pokyčių, užtikrinant bendruomenės teises bei tos pačios lyties šeimų apsaugą.

Tuo metu parlamento vadovas Juozas Olekas komentuodamas situaciją dėl sunkiai kelią Seime besiskinančio partnerystės klausimo teigė, jog parlamentas privalo išspręsti lyčiai neutralios partnerystės įstatymo klausimą. Pasak jo, tą padaryti Seimą įpareigoja ir KT išvada. 

ELTA primena, kad balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.