Savo žemės miestuose neatgavusiems gyventojams siūloma leisti pasirinkti lygiavertį sklypą

Vilnius, kovo 15 d. (ELTA).

Siekiant užbaigti piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) priklausantys parlamentarai siūlo miestuose žemės neatgavusiems savininkams suteikti naują lygiavertį sklypą.

Tokią nuostatą Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme siūlo įteisinti Seimo nariai Česlavas Olševskis, Rita Tamašunienė ir Jaroslavas Narkevičius.

Jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet dar neįvykdytas, projektas numato, kad iki šių metų gruodžio 31 d. savo turto dar neatgavę gyventojai galėtų prašyti perduoti neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą individualiai statybai tos pačios savivaldybės teritorijoje.

Taigi įstatymo projektu buvusiems savininkams siūloma numatyti galutinę datą valiai pakeisti – 2026 m. gruodžio 31 d. Kaip teigia įstatymo pataisų iniciatoriai, tuo atveju, jeigu jie iki siūlomos naujos datos neišreikštų pageidavimo gauti lygiavertį sklypą, jiems nedelsiant turėtų būti atlyginta išskirtinai tik pinigais. Priėmus įstatymo pataisas, parlamentarų nuomone, būtų teisingai atlyginta už turtą, kurio grąžinti natūra nėra galimybės.

„Vilniuje būtų užbaigtas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, suteikta galimybė žmonėms gauti naują lygiavertį žemės sklypą miesto teritorijoje. Manau, kad tai leistų išvengti teisminių ginčų, kurie stabdo žemės reformą. Vilniaus miesto savivaldybė galėtų likusią laisvą žemę pardavinėti aukcionuose ir tokiu būdu papildyti savo biudžetą, lėšas skiriant, pavyzdžiui, gynybai“, – komentuodama projektą Eltai sakė Teisingumo ministrė, Seimo narė R. Tamašunienė. 

Jos duomenimis, Vilniaus mieste šių metų sausio 1 d. nuosavybės teisės dar neatkurtos 500 buvusiems savininkams į bendrą apie 700 ha žemės plotą.

„Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad gyventojų netenkina piniginė kompensacija už mieste negrąžinamą valstybės išperkamą žemę. Ji siekia tik 2 tūkst. 982 eurus už 1 ha mieste turėtos žemės“, – sako R. Tamašunienė. 

Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato jokio kito alternatyvaus atlyginimo būdo, išskyrus piniginę kompensaciją, kuri, anot parlamentarės, įvertinus realią neišpirktos žemės ar jos dalies rinkos vertę, yra neadekvačiai maža. 

Kaip skelbiama Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) svetainėje, Vilniuje yra suformuoti 433 nauji sklypai nuosavybės teisių atkūrimui.

„Pretendentų į šiuos sklypus yra tik apie 100. Akivaizdu, kad suformuotų nuosavybės teisių atkūrimui sklypų pakanka, kad juos, vietoje siūlomos mokėti simbolinės piniginės kompensacijos, galėtų pasirinkti kiti gyventojai, kuriems iki šiol nuosavybės teisės neatkurtos arba atkurtos iš dalies“, – sako R. Tamašunienė. 

Beje, nauji lygiaverčiai žemės sklypai yra siūlomi tik tiems, kurie iki 2003 m. balandžio 1 d. išreiškė tokią valią. Kaip pastebi R. Tamašunienė, ne visi gyventojai iki šios datos galėjo pateikti prašymą dėl sklypo suteikimo, nes nuosavybės teisų atkūrimo procesas miestuose dar nebuvo pažengęs ir pretendentai tikėjosi savo žemę atgauti natūra. Todėl savo prašymuose jie pageidavo atkurti nuosavybės teises natūra. 

„Todėl manau, kad reikėtų leisti buvusiems savininkams iki 2026 m. gruodžio 31 d. pasirinkti naują lygiavertį žemės sklypą. Jie gautų vertingesnį turtą negu piniginę kompensaciją ir tokiu būdu sostinėje bus užbaigta žemės reforma. Gyventojai, pasirinkę naują lygiavertį žemės sklypą, neturėtų pagrindo skųsti teismams NŽT priimamų sprendimų dėl kompensavimo pinigais, kurie šiuo metu yra priimami prieš jų valią“, – sakė R. Tamašunienė. 

Šiuo metu įstatymas nenumato galimybės gyventojams pasirinkti lygiaverčio naujo žemės sklypo už miesto teritorijoje turėtą žemę, kadangi toks prašymas turėjo būti pateiktas tik iki 2003 m. balandžio 1 d.

Siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų šių metų birželio 1 d.