Savickas džiaugiasi planais mažinti kuro akcizą, bet mano, kad trūksta ilgalaikių sprendimų
Vilnius, balandžio 3 d. (ELTA).
Seimo Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Lukas Savickas tikisi, kad parlamentui pavyks per kelias savaites laikinai sumažinti šalyje taikomą kuro akcizą. Tiesa, kaip teigia politikas, šioje vietoje sustoti nereikėtų – valdžia turėtų toliau svarstyti įvairias tikslines priemones, kurios padėtų krizę suvaldyti ilguoju laikotarpiu, o tai taip pat turėtų būti padaryta artimiausiomis savaitėmis.
„Labai tikiuosi, kad tas sprendimas bus greitas. Opozicijos projektas jau yra pateiktas ir, tikėtina, kad kitą savaitę bus bandoma pateikti ir Vyriausybės versija. Tada, juos apjungus, per artimiausias kelias savaites jau galėtume turėti tą sumažintą kuro akcizą“, – penktadienį „Žinių radijui“ kalbėjo L. Savickas.
„Jokiu būdu nereikia ties čia sustoti. Tikėtina, kad tokios krizės kaip ši, kuri vyksta Irane, tęsis. O jeigu jos ir pasibaigs, jų padaryta žąla infrastruktūrai taip pat turės ilgalaikę įtaką naftos produktų kainoms. Taigi, reikia toliau ieškoti tikslinių priemonių ūkininkams, vežėjams ir kitiems sektoriams. Tie sprendimai taip pat turėtų būti atrasti per kelias artimiausias savaites“, – tikino Seimo opozicijos narys.
Anot demokrato, spaudimas priimti sprendimus dėl kuro kainų suvaldymo jaučiamas ir dėl aplinkinių valstybių veiksmų – ypač agresyvios Lenkijos politikos, siekiant sumažinti, kiek jų gyventojai moka už degalus.
„Kitos mūsų regiono šalys jau priėmė savo sprendimus, diskusijų ten nebereikia – ar tai akcizo mažinimas ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimas Lenkijoje. Tokie kaimynų sprendimai tiesiogiai spaudžia Lietuvą dėl tos kuro kainų problemos, kurią jaučia kiekvienas žmogus ir verslas“, – teigė L. Savickas.
Ragina imtis didesnio kalibro priemonių
Jo teigimu, Lietuvai reikia pradėti kalbėti apie didesnio kalibro priemones – tokias, kaip rinkos dalyvių ketvirtadienį pasiūlytas akcizo grąžinimo mechanizmas verslui. Anot politiko, dabar situacija dar nėra tokia kritinė, tačiau pramonininkai baiminasi, kad kuro kainų krizei užsitęsus iki rudens, sektorius galėtų netekti net 30 tūkst. darbo vietų.
„Didesnio kalibro veikimo priemonių tikrai yra. Reikėtų tiesiog įsivertinti tai, kad mes kol kas dar nepasiekėme tokios kritinės situacijos, apie kurią kalbą mūsų pramonės atstovai. (...) Jie signalizavo, kad šioms kainoms tęsiantis iki rudens, tai lemtų 30 tūkst. darbo vietų praradimą Lietuvos pramonės sektoriui. Jei tokie skaičiai iš tiesų yra galimi, akivaizdu, kad nereikia laukti, kol ta situacija toliau vystysis – reikia turėti didesnio efekto priemones. Tarp tų priemonių yra akcizo susigrąžinimo mechanizmas tranzitiniam transportui, yra tikslinės priemonės žemės ūkio sektoriui, kad ta kuro kaina nepersikeltų į maisto produktų kainas“, – aiškino L. Savickas.
Kaip skelbta, Vyriausybė penktadienį neeiliniame posėdyje priėmė projektą, kuriuo iki birželio 15 d. pritarta sumažinti akcizo tarifo pastoviąją dalį įprastam dyzeliniam kurui bei žemės ūkyje naudojamam žymėtam dyzelinui. Kitą savaitę projektas keliaus į Seimą, jį bus prašoma svarstyti skubos tvarka – jį priėmus galutinė kuro kaina gyventojams mažėtų apie 6 centais už litrą (su PVM).
Seimas tuo metu jau svarsto parlamentarų siūlymą laikinai – nuo balandžio iki birželio pabaigos – sumažinti CO2 dedamąją degalų akcize. Teigiama, kad dabar CO2 dedamoji sudaro apie 10–13 centų už litrą.
Siūloma, kad benzinui anglies dioksido dedamoji mažėtų nuo 96 iki 47 eurų už 1 tūkst. litrų, žibalui – nuo 108,4 iki 53,6 eurų už 1 tūkst. litrų, įstatyme numatytiems gazoliams – nuo 104,8 iki 68,6 eurų už 1 tūkst. litrų.
Tuo metu skystajam kurui, tai yra mazutui, ji mažėtų nuo 124,8 iki 66,8 eurų už toną, naftos dujoms ir dujiniams angliavandeniliams – nuo 66,8 iki 40,4 eurų už toną.
Vasario pabaigoje prasidėjus kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, pastarosiomis savaitėmis rinkoje smarkiai šokinėja naftos kainos, dėl to auga ir sąskaitos už degalus.
Siekdama sumažinti kainų poveikį, valstybė jau ėmėsi skirtingų priemonių – į rinką išleista dalis kuro rezervo, planuojama keisti įstatymą dėl biokuro, įmaišomo į degalus, pirkimo tvarkos, siūlyti naujus kuro kainų stebėjimo įrankius gyventojams, taip pat mažinamos traukinių bilietų kainos.
Verslas savo ruožtu pasiūlė Lietuvą ištikusią kuro kainų krizę spręsti įteisinant dalinio degalų akcizo grąžinimo mechanizmą. Asociacijų vertinimu, tokia priemonė leistų operatyviai reaguoti į kainų pokyčius rinkoje, kitų valstybių sprendimus, o į valstybės biudžetą surinkti papildomų lėšų.
Anot siūlymo rengėjų, priemonė leistų į šalies biudžetą surinkti papildomus 100 mln. eurų per metus, nes stambūs bei mažesni verslai, tranzitiniai vežėjai vėl pradėtų piltis kurą Lietuvos degalinėse.
Pasak rinkos dalyvių, degalai būtų perkami iš mažmeninių prekeivių, gautas sąskaitas faktūras reikėtų deklaruoti Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI), kuri užtikrintų, kad praėjus laikui dalis akcizo pajamų sugrįžtų vartotojui. Teigiama, kad panašios schemos yra naudojamos 10 Europos šalių, tarp kurių – Vokietija bei Prancūzija.
Vidutinės mažmeninės benzino ir dyzelino kainos per šią savaitę padidėjo atitinkamai 0,8 proc. ir 1,2 proc, rodo Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenys.
Kovo 30-ąją benzinas šalies degalinėse vidutiniškai kainavo 1,739 euro, o dyzelino vidutinė kaina tą dieną siekė 2,125 euro.
person Vygantas Tuzas (ELTA)
JT Saugumo Taryba atidėjo numatytą balsavimą dėl leidimo panaudoti „gynybinę“ jėgą siekiant apsaugoti laivybą Hormuzo sąsiauryje nuo Irano atakų. Balsavimas turėjo vykti dėl Bahreino pateiktos rezoliucijos, tačiau dienotvarkė pasikeitė dėl JT valstybinės šventės. Iranas, atsakydamas į JAV ir Izraelio smūgius, užblokavo svarbų laivybos kelią, sukeldamas grėsmę pasaulio ekonomikai.arrow_forward
Šiame naujienų pranešime pateikiamas balandžio 13 d. ir balandžio 14 d. televizijos programos santraukos aprašymas. Paminėtinos populiarios laidos yra "Mano virtuvė geriausia" ir "Reali mistika", taip pat daugybė detektyvinių serialų.arrow_forward
Prokuratūra nusprendė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl 2024 m. lapkritį Baltijos jūroje pažeistų povandeninio optinio ryšio kabelių, jungiančių Lietuvą ir Švediją. Visą atsakomybę už sugadintus kabelius perima Švedijos ekonominė zona, nes jie buvo pažeisti jūros dugne, priklausančiame išskirtinei Švedijos ekonominei zonai. Dėl šių kabelių sugadinimo Lietuvai nebuvo padaryta jokia žala.arrow_forward