Sala-valstybė Nauru pardavinėja savo pilietybę, kad galėtų finansuoti klimato apsaugos priemones

Jarenas, rugpjūčio 7 d. (AFP-ELTA).

Ramiojo vandenyno sala-valstybė Nauru siūlo už 90 000 eurų įsigyti jos pasą, kad galėtų finansuoti klimato apsaugos priemones. Nuo  vasario šalis patenkino tik šešis atitinkamus prašymus – dviejų šeimų ir keturių pavienių asmenų, ketvirtadienį agentūrai AFP sakė pasų programos vadovas Edwardas Clarkas. Tačiau susidomėjimas pilietybe už 105 000 dolerių (90 000) esą yra daug didesnis.

„Mes nuo pat pradžių sulaukėme rimtų užklausų, tačiau negalėjome iš karto pradėti jas nagrinėti“, – kalbėjo E. Clarkas Vis dėlto jis teigė esąs „labai patenkintas“ programos pažanga, nes sala-valstybė fiksuoja augančią perkamos pilietybės paklausą.

„Mes laukiame naujų piliečių, kurių investicijos padės Nauru užtikrinti tvarią ir klestinčią ateitį būsimoms kartoms“, – agentūrai AFP teigė prezidentas Davidas Adeangas.

Nauru vyriausybė pirmaisiais pasų programos metais tikisi parduoti 66 „auksinius pasus“ ir taip gauti 5 mln. dolerių. Ilguoju laikotarpiu siekiama 43 mln. dolerių pajamų – jas atneštų 500 sėkmingai parduoti pasai. Ši suma sudarytų beveik 20 proc. valstybės pajamų.

Tarp pirmųjų naujų Nauru piliečių yra Dubajuje gyvenanti neįvardijama keturių asmenų vokiečių šeima. „Jie ieškojo antrosios pilietybės dėl dabartinio politinio nestabilumo pasaulyje“, – pasakojo E. Clarkas.

Nauru pasas leidžia be vizų keliauti į daugiau kaip 80 pasaulio šalių. Pardavinėti pasus bandė ir kitos Ramiojo vandenyno valstybės – Vanuatu, Samoa bei Tonga. Tačiau vis pasigirsdavo abejonių, kad šios programos neatsparios piktnaudžiavimui.

Pirmasis Nauru bandymas pardavinėti pasus 2003 m. baigėsi katastrofa: pareigūnai pardavė pilietybę teroristų tinklo „Al Qaeda“ nariams, kurie vėliau buvo sulaikyti Azijoje. Nauru dabar procesą pakoregavo, „kad apsaugotų Nauru reputaciją ir paso integralumą“.

Mažytė sala-valstybė Nauru įsikūrusi fosfato uolienų atole retai apgyvendintoje pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje. 21 kvadratinį kilometrą teužimanti Nauru yra viena mažiausių pasaulio šalių. Dėl neįprastai gryno fosfato atsargų Nauru, vertinant pagal pajamas, tenkančias vienam gyventojui, buvo tapusi viena turtingiausių pasaulio valstybių. Tačiau šios atsargos jau seniai išnaudotos.  Mokslininkų duomenimis, 80 proc. Nauru teritorijos dėl kasybos tapo netinkama gyventi.

Nedidelei teritorijai, kuri dar liko Nauru, didelę grėsmę kelia jūros lygio kilimas dėl žmogaus sukeltos klimato kaitos.