S. Skvernelis siūlo Seimo statute reglamentuoti parlamentarų darbą su įslaptinta informacija

Vilnius, gegužės 5 d. (ELTA).

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis siūlo į parlamento statutą perkelti tvarką, numatančią, kokioms pareigybėms Seime yra būtini leidimai dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

Apie tai numatančias Statuto pataisas S. Skvernelis buvo užsiminęs ir anksčiau. Priėmus siūlomą projektą, visos nuostatos, susijusios su Seimo narių teise dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, būtų nustatytos Statute. Šiuo metu tokia tvarka reglamentuojama Seimo pirmininko potvarkiu.

„Tai užtikrintų teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškumą bei sumažintų valstybės ar tarnybos paslapties praradimo ar neteisėto atskleidimo riziką“, – dokumento aiškinamajame rašte pažymi S. Skvernelis. 

Jo parengtame projekte nurodytos konkrečios pareigybės, kurias užimantiems Seimo nariams reikia leidimų dirbti su įslaptinta informacija. 

Į Statutą siūloma įrašyti, kad Seimo pirmininkas turi teisę dirbti su bet kuria slaptumo žyma grifuota įslaptinta informacija. Tuo metu Seimo nariai išlaikytų ir šiuo metu galiojančią teisę dirbti su medžiaga, žymima „Riboto naudojimo“ – kai tai būtina jiems pagal vykdomas pareigas.

Seimui pritarus, Statute būtų įtvirtinta, jog leidimą dirbti su „Visiškai slaptai“ žymima informacija turėtų Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas, kiti vicepirmininkai, opozicijos lyderis, Europos reikalų komiteto pirmininkas, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, jo pavaduotojai ir komiteto nariai. 

Statute būtų įtvirtintas reikalavimas turėti teisę dirbti su medžiaga, pažymėta grifu „Slaptai“, Audito, Ekonomikos, Teisės ir teisėtvarkos, Užsienio reikalų komitetų pirmininkams, vicepirmininkams ir šių komitetų nariams, taip pat Europos reikalų komiteto vicepirmininkams ir nariams. Pagal siūlomą projektą, teisę dirbti su slapta informacija turi turėti Biudžeto ir finansų komiteto vadovai, tačiau iš šio komiteto narių to nereikalaujama. 

Gauti leidimą dirbti su tokia informacija taip pat turėtų Antikorupcijos, Energetikos ir darnios plėtros komisijų vadovai. Tokį reikalavimą siūloma taikyti ne tik Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės ir Seimo laikinosios ar specialiosios tyrimo komisijų pirmininkams, pavaduotojams, bet ir jų nariams. 

Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje pirmininkas, pavaduotojas, ne tik šios delegacijos nariai, bet ir narius pavaduojantys politikai, kaip numatyta projekte, turėtų turėti teisę dirbti su slapta informacija. 

S. Skvernelis taip pat siūlo nustatyti, kokios pasekmės kyla, kai Seimo narys, kuriam užimant tam tikras pareigas, atitinkamo leidimo dirbti su grifuota medžiaga negauna arba jį praranda. Tokiais atvejais Seimo pirmininkas ar jo įgaliotas vicepirmininkas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas turėtų kreiptis į Valstybės saugumo departamentą (VSD) dėl parlamentaro patikrinimo.

VSD pateikus išvadą, kad Seimo nariui leidimas dirbti su įslaptinta informacija negali būti išduotas arba jo turėtas leidimas panaikinamas, Seimo pirmininkas inicijuotų politiko atleidimą iš pareigų.

Taip pat numatyta ir galimybė inicijuoti Seimo komiteto, komisijos ar kito padalinio sudėties pakeitimą, kuris neleistų užimti šių pareigų leidimo dirbti su įslaptinta informacija neturinčiam parlamentarui.

Šiuo metu Seimo narių teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija reglamentuojama Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, Statutu ir Seimo pirmininko potvarkiais. 

Kaip ELTA jau skelbė, praėjusią savaitę Seimo pirmininkas S. Skvernelis neišdavė „Nemuno aušros“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Jis pasirašė tai numatantį potvarkį.

Opozicijos atstovai pasiūlė šalinti R. Žemaitaitį iš Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje. Šios delegacijos nariai turi turėti leidimus dirbti su informacija, žymima grifu „Slaptai“.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad „Nemuno aušros“ pirmininkui R. Žemaitaičiui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija. Atlikto patikrinimo metu VSD nustatė, jog tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui. 

Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – šiuo atveju, Seimo pirmininkas.