S. Skvernelis: partijų finansavimą turėtų nagrinėti STT ir FNTT

Vilnius, liepos 7 d. (ELTA).

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis atkreipia dėmesį, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) šiuo metu neturi galimybių nagrinėti, kas remia įvairias politines jėgas. Todėl, jo manymu, tai galėtų daryti teisėsaugos institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) arba Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).

Taip parlamento vadovas reaguoja į pirmadienį žurnalistinių tyrimo kanalo „Redakcija“ paskelbtą informaciją, kad valdančiojoje daugumoje dirbančią Remigijaus Žemaitaičio vedamą „Nemuno aušrą“ pernai vykusių Seimo rinkimų metu finansavo Rusijos oligarchų patikėtinis Alvydas Brusokas. 

„Tai tikrai sistemos bėda, sisteminė bėda (…) VRK neturi gebėjimų natūraliai – jiems nesuteikti įgaliojimai atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmų“, – pirmadienį LRT laidoje „Dienos tema“ teigė S. Skvernelis.

Todėl, tikina Seimo pirmininkas, vėl reikėtų grįžti prie klausimo, kas turėtų nuo pat pradžių nagrinėti, kas ir kaip finansuoja politines jėgas. Jo teigimu, ši atsakomybė galėtų tekti STT ir FNTT.

„Šitą (partijų – ELTA) finansavimo klausimą tikrai galėtų nagrinėti, nuo pat pradžių tirti STT arba FNTT, kad galėtų naudoti visas įstatymais suteiktas kompetencijas“, – sakė jis.

„Dabar kol kas, manau, kad taip, buvo nustatyti pažeidimai, kur negalimas juridinių asmenų finansavimas ir kiti. To neturėtų daryti žurnalistai“, – paskelbtą informaciją apie „Nemuno aušrą“ komentavo S. Skvernelis.

Kaip skelbiama tyrime, Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis vienas „Nemuno aušros“ steigėjų A. Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

Tuo metu „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis „Redakcijai“ tikino nepažįstantis verslininko ir nežinantis tokio partijos nario.

A. Brusokas didžiąją dalį gyvenimo praleido Rusijoje, kur turėjo verslo ryšiu su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu.

„Nemuno aušrai“ jis priklausė nuo 2023 m. rudens iki šių metų birželio 2 d. – Teisingumo ministerijos „Redakcijai“ pateiktais duomenimis, verslininkas išstojo iš partijos žiniasklaidai pradėjus domėtis jo veikla Remigijaus Žemaitaičio vedamoje partijoje.

ELTA primena, kad gegužės pabaigoje VRK konstatavo, kad valdančioji „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Politinė jėga buvo dėl šių Rinkimų kodekso pažeidimų į valstybės biudžetą sumokėti per 6,3 tūkst. eurų.

Atlikus tyrimą, konstatuota, kad Seimo rinkimų laikotarpiu vykdyta partijos „Nemuno aušra“ politinė kampanija buvo finansuojama iš neleistinų šaltinių. Pagal surinktus duomenis, VRK pripažino, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad UAB „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, UAB „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o UAB „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų. Įmonės, kaip ir politinė partija, taip pat pripažintos pažeidusios Rinkimų kodeksą.

Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu kodekso pažeidimu.