Rutte įvardijo keturias šalis, kurios priešinasi Ukrainos narystei NATO
Vašingtonas, balandžio 10 d. (Ukrinform-ELTA).
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį įvardijo keturias šalis, kurios stabdo Ukrainos stojimą į Aljansą.
„Vašingtone vykusiame NATO viršūnių susitikime, kai NATO šventė 75-ąjį jubiliejų, buvo susitarta dėl negrįžtamo Ukrainos kelio į NATO. Tačiau faktas yra tas, kad kelios šalys šį procesą stabdo, tarp jų – Vokietija, Slovakija, Vengrija ir Jungtinės Valstijos. Taigi nemanau, kad (Ukrainos narystės NATO – ELTA) klausimas šiuo metu yra svarstomas“, – Ronaldo Reagano institute Vašingtone sakė M. Rutte.
Jis taip pat pripažino nemanantis, kad Ukrainos narystės Aljanse klausimas bus išspręstas politiniu lygmeniu jau artimiausiu metu.
„Manau, kad tai teisingas vertinimas“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Pasak jo, Aljansas šiuo metu stengiasi perimti Ukrainos patirtį kare ir įtraukti šias įžvalgas į NATO gynybos planavimą.
„(Ji ypač aktuali – ELTA) kalbant apie dronus ir priešdronines technologijas. Žinoma, jūs esate šios srities meistrai. Zelenskis išmintingai nuvyko į Artimuosius Rytus, kad padėtų Persijos įlankos šalims kovoti su Irano keliamu dronų pavojumi“, – pabrėžė M. Rutte.
Naujienų agentūra „Ukrinform“ primena, kad pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, būtų neišmintinga laikyti Ukrainą už NATO ribų, o Rusija būtent to ir siekia.
person Marius Jakštas (ELTA)
Lietuvos socialdemokratų partijos garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ragina Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją nutraukti darbo sutartį su žurnaliste Rita Miliūte, kuri per protestą parodė vidurinį pirštą.
Reikalavimą jis argumentavo, jog žurnalistės gestas peržengia visus etikos ribas ir todėl ji neturėtų būti tęsti pranešimų LRT eteryje.
Vilniaus policija pranešė pradėjusi administracinę teiseną dėl žurnalistės elgesio, kuris gali užtraukti baudą nuo 30 iki 140 eurų arba draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose.arrow_forward
Prieš taikos derybas su Jungtinėmis Valstijomis, Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas nurodė sąlygas derybų pradžiai: paliaubos Libane ir įšaldyto Irano turto atblokavimas.
Derybos turėtų vykti Pakistane, kur laukiama JAV viceprezidento JD Vance'o.
Vašingtonas ir Teheranas susitarė dėl dviejų savaičių paliaubų po daugiau nei penkias savaites trukusio karo, tačiau įšaldyto Irano turto atblokavimas iki šiol nebuvo įvardijamas kaip sąlyga derybų pradžiai.arrow_forward
Venesuelos opozicija penktadienį paragino surengti prezidento rinkimus, nes pasibaigė teisiškai nustatytas 90 dienų laikotarpis, per kurį turėjo būti surengtas balsavimas dėl nušalinto lyderio Nicolo Maduro pakeitimo. Buvusi Maduro viceprezidentė Delcy Rodriguez buvo prisaikdinta laikinąja prezidente sausio 5 d., praėjus dviem dienoms po to, kai Maduro buvo išskraidintas iš Venesuelos į Niujorką. Venesuelos konstitucijoje sakoma, kad „laikinai nesant Respublikos prezidento, jo pareigas iki 90 dienų eina vykdomasis viceprezidentas; šis laikotarpis Nacionalinės Asamblėjos sprendimu gali būti pratęstas dar 90 dienų“.arrow_forward
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir popiežius Leonas XIV paragino siekti taikos pasaulyje, pabrėždami, kad taikos siekis yra pareiga ir būtinybė.
E. Macronas pabrėžė, kad Prancūzija visuomet bus už dialogą, teisingumą ir broliškumą tarp tautų, o Vatikanas išreiškė viltį, kad atsižvelgiant į konfliktus pasaulyje, taikus sambūvis bus atkurtas dialogu ir derybomis.
Pagrindinė pokalbių tema buvo "krizės Artimuosiuose Rytuose sprendimas", ypač daug dėmesio esą turėjo būti skirta Libanui, kur Izraelio suduoti mirtini smūgiai sukėlė grėsmę šią savaitę sudarytoms JAV ir Irano paliauboms.arrow_forward