Rusijos parlamento nariai žada reikalauti iš Europos kompensacijos „už konflikto eskalavimą“
Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Ekonominės sankcijos Konfliktai Rusija Europa Ukraina
Maskva, liepos 27 d. (ELTA).
Rusija sieks, kad Europa atlygintų žalą, patirtą dėl karo su Ukraina, portalui „lenta.ru“ pareiškė Valstybės Dūmos tarptautinės politikos komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa. Jo teigimu, Senojo pasaulio šalys turi sumokėti už savo indėlį į konflikto eskalavimą, rašo „The Moscow Times“.
„Mes reikalausime iš Europos kompensacijos, šis klausimas bus nuolat keliamas. Esu visiškai įsitikinęs, kad turėsime pakankamai jėgų priversti Europą tai padaryti“, – sakė A. Čepa. Jis pridūrė, kad Rusija taip pat ketina susigrąžinti 300 mlrd. JAV dolerių vertės savo turto, įšaldyto Vakarų šalyse po įsiveržimo į Ukrainą.
Federacijos Tarybos narys nuo vadinamosios Donecko liaudies respublikos Aleksandras Vološinas sutiko, kad Rusija turi pateikti Vakarams reikalavimus dėl kompensacijos už karą. Jo nuomone, Ukraina nesugebės atlyginti Donbasui, okupuotoms Zaporižios ir Chersono sričių dalims, taip pat Rusijos pasienio regionams esą padarytos žalos, kurią Tyrimų komiteto vadovas Aleksandras Bastrykinas įvertino 1 trilijonu rublių (apie 11,3 mlrd. eurų).
A. Vološinas pabrėžė, kad šią naštą turi prisiimti šalys, kurios „rėmė konflikto eskalavimą, finansavo Kyjivo karinę mašiną ir nuosekliai atmetė bet kokias taikaus sprendimo pastangas“. „Jei Vakarų vyriausybės sugebėjo rasti šimtus milijardų ginklų tiekimui, vadinasi, jos turi suprasti, kad už sunaikintus miestus, mokyklas ir ligonines taip pat anksčiau ar vėliau teks sumokėti. Tai yra politinės atsakomybės už agresyvaus karo pradėjimą ir mūsų piliečių žudymą klausimas“, – pareiškė senatorius.
Kremlius jau anksčiau kaltino Vakarus dėl to, kad „specialioji karinė operacija“ prieš Ukrainą peraugo į karą, kuris tęsiasi jau penktus metus. Rusijos prezidento spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad jei ne NATO pagalba, konfliktas nebūtų pasiekęs tokių mastų, tačiau dabar „už Kyjivo stovi ir Berlynas, ir Paryžius, ir Haga, ir Oslas, ir, deja, Vašingtonas“.
„The Moscow Times“ primena, kad, Kylio pasaulio ekonomikos instituto duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios 2022 m. iki 2026 m. sausio mėnesio JAV skyrė Ukrainai 114,6 mlrd. eurų pagalbos, o Europos šalys – 270 mlrd. eurų. Be to, Vakarų sąjungininkai teikia Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms žvalgybos duomenis.
Vašingtone įsikūrusio Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) skaičiavimais, iki 2026 m. birželio Rusijos nuostoliai fronte pasiekė 1,4 mln. žmonių, įskaitant 450 tūkst. žuvusiųjų.
„Specialioji karinė operacija“ pavertė daugelį gyvenviečių Ukrainos pietuose ir rytuose griuvėsiais, Donbase trūksta elementarių gyvenimo patogumų, be to, pastebimas didelis geriamojo vandens trūkumas. Liepos 26 d. Rusijos vadovas Vladimiras Putinas vėl pareiškė, kad Rusija „nepradėjo jokio karo“, o tik atsako į karinius veiksmus, „kuriuos pradėjo Kyjivo režimas, remiamas Vakarų“. Jis pabrėžė, kad iš Rusijos pusės „nėra jokios agresijos“.
person Živilė Aleškaitienė (ELTA)
Buvęs Hondūro prezidentas Juanas Orlando Hernándezas, kuris JAV buvo nuteistas dėl narkotikų prekybos, grįžo į tėvynę po to, kai gavo malonę iš Donald Trump. Prezidento Hernándezo kaltinimai susiję su kokaino gabenimu iš Kolumbijos ir Venesuelos per Hondūrą į JAV, taip pat viešųjų lėšų pervedimu į įvairius fondus, iš kurių jis turėjo naudos savo rinkimų kampanijai. Stebėtojai baiminasi, kad gali būti vykdomas fiktyvus teismo procesas ir Hernándezas išvengs bausmės.arrow_forward
Vilniaus miesto apylinkės teismas pratęsė nuosavybės teisės apribojimą Vilhelmu Germanu siejamos įmonės „Exawatt“ turtui.
Laikino nuosavybės teisės apribojimo minėtos įmonės turtui pratęstas šešiems mėnesiams.
Byloje bus nagrinėjamas galimas sukčiavimas ir dokumentų klastojimas, asmenys kaltinami tuo, jog veikdami organizuotoje grupėje įgijo labai didelės vertės svetimą turtą.arrow_forward
Po išpuolio, įvykusio Berlyno „Christopher Street Day“ renginio prieigose, Brandenburgo vartai buvo apšviesti vaivorykštės spalvomis, laikomais „queer“ bendruomenės simboliu. Alexander Dobrindt, Vokietijos vidaus reikalų ministras, patvirtino, kad išpuolio metu žuvo viena moteris ir 29 žmonės buvo sužeisti. Berlyno Spandau priemiestyje, per operaciją, policija nušovė 21 metų įtariamąjį, kuris, manoma, buvo susijęs su islamistų sluoksniais.arrow_forward