Rusijos ir Kinijos prezidentai dalyvaus viršūnių susitikime Kirgizijoje
Biškekas, rugpjūčio 31 d. (AFP-ELTA).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kinijos vadovas Xi Jinpingas ir dar daugiau nei dešimt lyderių pirmadienį rinksis Kirgizijoje, kur vyks dviejų dienų Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) – regioninio bloko, siekiančio atsverti Vakarų įtaką – viršūnių susitikimas.
Ši grupė, kuri mini savo 25-ąsias metines, vienija Rusiją, Kiniją, Indiją, Pakistaną, Iraną, keturias Vidurinės Azijos valstybes ir Maskvos sąjungininkę Baltarusiją.
Sekmadienį į Biškeką atvykęs Xi Jinpingas pagyrė, anot jo, „aukso amžių“ santykiuose su Vidurinės Azijos šalimi Kirgizija, nes Kinija stiprina savo įtaką šiame istoriškai Rusijos dominuojamame regione.
V. Putinas ir Xi Jinpingas anksčiau pasinaudojo ŠBO viršūnių susitikimais, kad propaguotų daugiapolio pasaulio viziją ir pademonstruotų vieningą frontą prieš Vakarus.
Naujausias susitikimas rengiamas praėjus ketveriems su puse metų nuo Maskvos invazijos į Ukrainą ir šešiems mėnesiams nuo Vašingtono ir Teherano karo pradžios. Iranui atstovaus šalies prezidentas Masoudas Pezeshkianas.
V. Putinas, Xi Jinpingas, M. Pezeshkianas, taip pat Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi ir Pakistano premjeras Shehbazas Sharifas turėtų dalyvauti plenarinėje sesijoje, kuriai pirmininkaus Kirgizijos lyderis Sadyras Žaparovas.
Dalyvauti turėtų ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, nors jo šalis nėra oficiali narė.
V. Putinas, be kita ko, taip pat turėtų surengti atskiras dvišales derybas su M. Pezeshkianu ir Xi Jinpingu, sakė Kremliaus atstovas Jurijus Ušakovas.
Rusija ir Iranas, kurios yra vienos labiausiai sankcionuotų valstybių pasaulyje, nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios smarkiai sustiprino karinius ir ekonominius ryšius.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas yra įspėjęs Maskvą ir Pekiną neginkluoti Irano.
V. Putino susitikimas su M. Pezeshkianu vyks praėjus kelioms dienoms po to, kai CŽA direktorius Johnas Ratcliffe‘as surengė retą vizitą Maskvoje, o JAV žiniasklaidoje buvo spėliojama, kad jis su savo kolegomis rusais galėjo aptarti Ukrainą ir Iraną.
ŠBO istoriškai daugiausia dėmesio skyrė ekonomikos klausimams, tačiau pastaraisiais metais, vadovaujant Maskvai ir Pekinui, įgavo pagreitį.
Be 10 narių, dabar ji turi 15 „dialogo partnerių“, įskaitant Turkiją, Saudo Arabiją ir Katarą. Ji taip pat turi dvi šalis stebėtojas: Afganistaną ir Mongoliją.
ŠBO steigiamojoje deklaracijoje teigiama, kad ši grupė „nėra aljansas, nukreiptas prieš kitas šalis“.
Tačiau V. Putinas ir Xi Jinpingas jos viršūnių susitikimuose ne kartą sakė prieš Vakarus nukreiptas kalbas.
Praėjusių metų susitikime V. Putinas apkaltino Vakarų šalis provokuojant karą Ukrainoje, o Xi Jinpingas pasmerkė „bauginimo veiksmus“, omenyje turėdamas įtampą tarp JAV ir Kinijos.
Tikri ir prekybos karai
Biškeko viršūnių susitikimas rengiamas tuo metu, kai kai kurios ŠBO narės dalyvauja tikruose karuose – Ukrainos ir Irano konfliktuose – arba prekybos karuose, nes JAV įvedė muitus kiniškoms ir indiškoms prekėms.
JAV šį mėnesį įvedė antrines sankcijas Irano prekybos partneriams aukso, technologijų, skaitmeninio turto, aviacijos ir jūrų transporto sektoriuose, siekdamos palaužti Teherano ekonomiką.
Vašingtonas sankcijomis grasino ir Irano sąjungininkams.
Kinija, kuri yra pagrindinė Irano naftos importuotoja, atsakė pareikšdama, kad „tvirtai gins“ savo interesus.
Iranas, kuris gyvena su sankcijomis nuo 1979 m. revoliucijos, kuri baigėsi islamo valdžios įsigalėjimu, ne kartą sakė, kad nepasiduos ekonominiam spaudimui.
Tačiau M. Pezeshkianas pripažino, kad jo šalis susiduria su „ekonominiais sunkumais“.
Iranas prie bloko prisijungė tik 2023 m.
Tarptautinių santykių ekspertas Mohammadas Hassanas Najmi naujienų agentūrai AFP sakė, kad Teheranas „mano, jog jo narystė ir aktyvus dalyvavimas šiuose aljansuose gali padėti jam apeiti JAV ir Europos sankcijas“.
Tačiau konkreti grupės nauda yra neaiški, teigė jis, nes „krizių laikais šie aljansai retai leisdavo Iranui išspręsti savo sunkumus“.
Nors blokas teigia atstovaujantis apie 40 proc. pasaulio gyventojų ir 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto, jis išlieka įvairus, o tarp narių kyla tam tikrų nesutarimų.
Rusija ir Kinija varžosi dėl įtakos Vidurinėje Azijoje – išteklių turtingame regione, kuris yra labai svarbus prekių gabenimui tarp Europos ir Azijos, – o Pekino santykiai su Indija ir Pakistanu kartais būdavo įtempti.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)