Rusijos informacinėje erdvėje karas tapo biurokratine rutina
Politika agresija prieš Ukrainą Dezinformacija Geopolitika Tarptautiniai santykiai NATO Rusija
Vilnius, rugpjūčio 15 d. (ELTA).
Rusijos informacinėje erdvėje karas su Ukraina palaipsniui vaizduojamas nebe kaip išskirtinė krizė, o kaip įprasta kasdienybė – fronte vykstantys įvykiai vis dažniau pateikiami standartizuotais pranešimais apie pavojų, oro gynybą ar padėties stabilizavimą, teigiama NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro paskelbtame tyrime.
Tyrėjai nustatė, kad iki 2025 m. kovo Rusijos regioninių „Telegram“ kanalų komunikacija apie Kursko frontą buvo įgavusi beveik biurokratinį ritmą. Pranešimai apie grėsmes, pavojaus atšaukimą ir oro gynybos veiksmus buvo skelbiami pagal standartizuotus formatus.
Keitėsi karo pateisinimo tonas
Kartu keitėsi ir pats karo pateisinimo tonas. Pradiniame etape daugiausia akcentuoti „denacifikacijos“ ir keršto motyvai, tačiau ilgainiui juos pakeitė gynybos, tikėjimo ir pareigos temos. Tyrėjų vertinimu, tai rodo perėjimą nuo visuomenės mobilizavimo krizės sąlygomis prie karo normalizavimo.
Tokiu būdu karas Rusijos informacinėje erdvėje vis mažiau pateikiamas kaip laikina ekstremali situacija. Jis įtraukiamas į įprastą administracinę komunikaciją ir vaizduojamas kaip nuolatinė kolektyvinė misija.
Tyrimo autoriai pažymi, kad toks karo normalizavimas turi ir kitą pusę. Įprastinant nuolatinę karo būseną, trumpuoju laikotarpiu mažėja informacinės sistemos įtampa, tačiau ilgainiui gali atsirasti visuomenės nuovargio, mobilizacinio pajėgumo mažėjimo ir naratyvo veiksmingumo erozijos rizika.
Skirtingoms auditorijoms – skirtingas karo pateikimas
Autoriai taip pat nustatė, kad skirtingoms Rusijos auditorijoms karas pateikiamas nevienodai. Pasienio regionams, etninėms respublikoms ir didiesiems miestams skirta komunikacija gali būti pritaikyta prie vietos aplinkybių, tačiau dėl to skirtinguose kanaluose kartais atsiranda tarpusavyje nesuderinamų žinučių. Auditorijai lyginant skirtingus informacijos šaltinius, tokie prieštaravimai gali tapti propagandos sistemos silpnąja vieta.
Kita svarbi tyrimo išvada – Rusijos informacinė sistema karo nuostolius ne tiek slepia, kiek suskaido į atskiras, lokalizuotas istorijas.
Pavyzdžiui, Tuvoje ir Buriatijoje, kurios patiria neproporcingai didelę karo naštą, žuvusių karių istorijos dažniausiai pateikiamos individualiai – akcentuojamas jų heroizmas, šeimos pasididžiavimas ir bendruomenės garbė, o ne bendras žuvusiųjų skaičius ar regionui tenkanti karo našta.
Tyrėjai šį principą apibūdina kaip „pripažinimą be agregavimo“: netektys nėra slepiamos, tačiau jos nepaverčiamos bendru statistiniu ar politiniu klausimu. Tuvoje daugiau naudojami švelnūs, netiesioginiai pareigos ir protėvių garbės motyvai, o Buriatijoje karas labiau normalizuojamas per nuolatinius pranešimus apie žuvusius karius, išmokas ir religines ceremonijas.
Tyrėjų teigimu, taip karas vis labiau įtraukiamas į įprastą kasdienę komunikaciją – nuo standartizuotų pranešimų apie grėsmes ir oro gynybą iki žuvusių karių laidotuvių, išmokų ir religinių ceremonijų.
NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro tyrimas apėmė 2024 m. sausio–2025 m. kovo laikotarpį ir išanalizavo apie 3,13 mln. informacijos vienetų, tarp jų 24 749 Rusijos valstybinių svetainių straipsnius, 1 224 televizijos įrašus ir 1,86 mln. įrašų iš 414 „Telegram“ kanalų.
Tyrimą atliko Lietuvos naratyvų analitikos bendrovė „Repsense“, bendradarbiaudama su politikos mokslų tyrėjais – propagandos ir informacinių karų ekspertu doc. dr. Nerijumi Maliukevičiumi bei Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentėmis Auguste Kaunaite ir Austėja Dūdonyte.
person Benjaminas Auryla (ELTA)