Rusija uždraudė prekiauti armėnišku mineraliniu vandeniu
Maskva, gegužės 29 d. (ELTA).
Rusija toliau daro ekonominį spaudimą Armėnijai, kuri siekia glaudesnio bendradarbiavimo su Europos Sąjunga (ES). Neseniai buvo paskelbta apie apribojimus gėlių, uogų ir daržovių importui, o dabar Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnyba („Rospotrebnadzor“) uždraudė parduoti dar 64,5 mln. butelių armėniško mineralinio vandens, praneša Rusijos nepriklausomas leidinys „The Moscow Times“.
„Rospotrebnadzor“ penktadienį pranešė stabdanti visus naujus populiaraus armėniško mineralinio vandens „Jermuk“ pardavimus. Šis sprendimas įsigaliojo gegužės 28 d., o nuo šių metų pradžios iš Rusijos parduotuvių ir internetinių prekybos platformų pašalinta daugiau nei 100 mln. butelių mineralinio vandens. Balandį pirmą kartą buvo uždrausta parduoti 338 tūkst. butelių šio mineralinio vandens.
„Vandenyje buvo nustatytas per didelis kiekis hidrokarbonatų jonų, chloridų ir sulfatų. Tai gali klaidinti dėl vandens gydomųjų savybių ir turėti neigiamą poveikį sveikatai,“ – paskelbė Vartotojų teisių apsaugos tarnyba.
Nepaisant oficialaus paaiškinimo apie kokybės ir atitikties problemas, pardavimų sustabdymas greičiausiai yra politinio pobūdžio, nes Rusija neseniai apribojo armėniškų gaminių, gėlių ir alkoholio prekybą ar importą, aiškindama apie įvairius sveikatos ir saugos taisyklių pažeidimus, pažymi „The Moscow Times“.
Maskva šią savaitę taip pat pagrasino nutraukti 2013 m. pasirašytą dvišalį susitarimą, pagal kurį Armėnijai be muitų tiekiamos gamtinės dujos ir nafta, jeigu pastaroji ir toliau sieks glaudesnių santykių su Europos Sąjunga, įskaitant narystės ES.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pashinyanas grasinimų dėl dujų ir naftos nesureikšmino ir tikino, kad narystė ES ilgainiui atneštų nepalyginamai didesnę finansinę naudą už galimus nuostolius dėl Rusijos padidintų energijos išteklių kainų.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Rusijos federalinė veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba („Rosselkhoznadzor“) dėl neva padažnėjusių pažeidimų uždraudė pomidorų, agurkų, pipirų, žolelių ir braškių importą iš Armėnijos.
Armėnijoje birželio 7 d. vyks parlamento rinkimai, o šalis siekia glaudesnio bendradarbiavimo su ES, todėl Jerevano ir Maskvos santykiai pablogėjo.
Armėnija yra Rusijos vadovaujamos ekonominės sąjungos narė ir labai priklauso nuo Rusijos energijos tiekimo, tačiau pastaraisiais metais siekia glaudesnių ryšių su ES, įskaitant praėjusiais metais priimtą įstatymą, kuriuo pradedamas jos stojimo į bloką procesas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas balandžio mėnesį įspėjo Jerevaną, kad Armėnija tuo pačiu metu negali būti ES ir Eurazijos ekonominės sąjungos nare.
Pastaraisiais metais Armėnija pakeitė savo užsienio politikos kryptį ir nusigręžė nuo Rusijos – iš dalies dėl to, kad Maskva nesiėmė karinių veiksmų, kai 2023 m. rugsėjį Azerbaidžanas pradėjo puolimą prieš armėnų tautybės separatistus.
person Karolis Broga (ELTA)
Šiais metais Rusijos išlaidos karui su Ukraina gali viršyti 2 trilijonus rublių, pagal neigiamą scenarijų net iki 4 trilijonų rublių, teigia finansų ministras Antonas Siluanovas.
Rusijos vyriausybė raginama įšaldyti nekarines išlaidas, siekiant padengti didėjančias karo išlaidas, kas rodo finansavimo sunkumus.
Didėjančios karo išlaidos dar labiau blogina Rusijos ekonomikos perspektyvas, nes šalies ekonomikos augimo prognozė sumažinta.arrow_forward
Kroatijos parlamentas pritarė įstatymo pataisai, kuri leis savivaldybėms naktį uždrausti pardavinėti alkoholį, siekiant apsaugoti viešąją tvarką ir visuomenės sveikatą. Už šią pataisą balsavo visi 117 posėdyje dalyvavę parlamentarai iš 151. Draudimas nebus taikomas barams ir restoranams.
Turizmo ministras Tonci Glavina teigė, kad siekiama pagerinti gyvenimą vietos gyventojams, „kurie nori gyventi geroje simbiozėje su turizmu“. Splito meras Tomislavas Suta nurodė, kad nuo šiol šiame Adrijos kurorte alkoholio pardavimas bus uždraustas nuo 21.00 iki 6.00 val.
Šiuo metu Kroatija yra viena iš populiariausių turistų krypčių, pritraukianti beveik 22 mln. turistų per metus, tačiau smarkiai apgirtusių turistų nuotraukos ir viešosios tvarkos pažeidimai sukėlė didelį nerimą.arrow_forward
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) praneša, jog šiais metais gavo 29 pranešimus dėl nesaugios paukštienos ir jos pusgaminių. Paukštienos nesaugumą dažniausiai aptinka tarp įvežtinių produktų, iš jų 16 atvejų susiję su lenkiška paukštiena, 12 atvejų su lietuviška, o vienas atvejis su braziliška paukštiena. VMVT pabrėžia, jog tiekėjų pasirinkimas yra ūkio subjektų prievolė ir privalo reguliariai audituoti savo partnerius, siekdami užtikrinti produkto saugumą.arrow_forward