https://jega.lt/naujiena/rusija-sumazino-palukanu-norma-4601752 content_copy email
Rusija sumažino palūkanų normą
Maskva, balandžio 24 d. (AFP-ELTA).
Penktadienį Maskva sumažino bazinę palūkanų normą. Tai padaryta praėjus kelioms dienoms po Rusijos prezidento Vladimiro Putino išreikšto susirūpinimo dėl sulėtėjusios ekonomikos ir nurodymo skatinti ekonomikos augimą.
Remiantis oficialia statistika, Rusijos ekonomika per pirmuosius du metų mėnesius susitraukė šaliai mokant vis didesnę kainą dėl penktus metus skaičiuojančio karo su Ukraina ir už šią agresiją Vakarų įvestų sankcijų.
Rusijos centrinis bankas pranešė skolinimosi išlaidas mažinantis nuo 15 iki 14,5 proc., tačiau pridūrė, kad nerimas dėl galimos didelės infliacijos ateityje vis dar neatslūgsta.
Palūkanų normos mažinimą skelbiančiame pranešime Rusijos centrinis bankas atkreipė dėmesį į bendrą augimo sulėtėjimą ir įspėjo apie „didelį neapibrėžtumą dėl išorinės aplinkos“ bei vyriausybės planuojamų išlaidų.
Praėjusiais metais Rusijos BVP augo vos vienu procentu; vangus augimas prognozuojamas ir 2026-iesiesms.
Praėjusią savaitę V. Putinas vyriausybės posėdyje ekonomikos klausimais pareiškė, kad augimo trajektorija „šiuo metu neatitinka lūkesčių“, o sausio–vasario mėnesiais šalies ekonomika susitraukė 1,8 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
„(Tai buvo – ELTA) mažiau nei tikėjosi ne tik ekspertai ir analitikai, bet ir pati vyriausybė bei Centrinis bankas“, – sakė V. Putinas.
Naftos kainų kilimą lėmęs karas Artimuosiuose Rytuose suteikė Maskvai finansinį atokvėpį. Tarptautinė Energetikos Agentūra (TEA) teigia, kad kovo mėnesį Maskvos pajamos iš naftos eksporto beveik padvigubėjo.
Tačiau augimą stabdo tokios struktūrinės problemos kaip darbo jėgos trūkumas, valiutos kurso svyravimai, neatslūgstanti infliacija ir silpnas investicinis klimatas.
Verslo atstovai kritikuoja aukštas palūkanų normas, kurios buvo padidintos siekiant kovoti su sparčiai augančia infliacija, kaip ekonomikos stabdį.
Rusija išleido didžiules sumas karui Ukrainoje. Šios išlaidos iš pradžių paskatino augimą, tačiau dėl to nukentėjo su kariuomene nesusijusios ekonomikos sritys.
Maskvos biudžeto deficitas per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius siekė 60 mlrd. JAV dolerių, arba 1,9 proc. BVP – tai didesnis deficitas nei buvo planuota visiems metams.
Penktadienį Rusijos centrinis bankas įspėjo, kad jei valstybės išlaidos nesumažės iki planuoto lygio, palūkanų normos turės ilgiau likti aukštesniame lygyje.
person Marius Jakštas (ELTA)