Rusija smogė Kyjivui, pražudydama septynis žmones ir sumenkindama viltis dėl taikos
Politika agresija prieš Ukrainą Karinės operacijos Konfliktai Dronai Kyjivas Rusija
Kyjivas, gegužės 14 d. (AFP-ELTA).
Rusija ketvirtadienio rytą kelias valandas atakavo Kyjivą šimtais bepiločių orlaivių ir dešimtimis raketų – ši ataka pražudė mažiausiai septynis žmones ir dar labiau sumenkino viltis sustabdyti niokojančią Maskvos invaziją.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai sostinėje girdėjo kaukiančias oro pavojaus sirenas, o dėl jas lydėjusių kelias valandas trukusių griausmingų sprogimų ir žybsnių danguje Kyjivo gyventojai suskubo slėptis metro stotyse.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija paleido 675 puolamuosius bepiločius orlaivius ir 56 raketas, kurios daugiausia buvo nukreiptos į Kyjivą, ir pridūrė, jog oro gynybos daliniai numušė 652 bepiločius ir 41 raketą.
„Viskas degė. Žmonės rėkė (…) žmonės šaukė“, – netoli sugriuvusio sovietinio gyvenamojo pastato AFP pasakojo Kyjivo gyventojas Andrijus, kuris vis dar vilkėjo naktinius marškinius su kraujo dėmėmis.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad sostinėje buvo apgadinta 20 objektų, įskaitant namus, mokyklą, veterinarijos kliniką ir kitą civilinę infrastruktūrą.
Iš vieno sunaikinto gyvenamojo pastato griuvėsių buvo ištraukti septyni kūnai – trijų vyrų, trijų moterų ir jaunos mergaitės, informavo policija.
Dar 45 žmonės buvo sužeisti.
Balistinių raketų keliamas iššūkis
Per Rusijos atakas žmonės taip pat nukentėjo pietinėse Odesos ir Chersono srityse bei rytiniame Charkivo regione.
„Tai tikrai nėra tų, kurie tiki, kad karas artėja prie pabaigos, veiksmai. Svarbu, kad partneriai netylėtų apie šį smūgį“, – akcentavo V. Zelenskis.
Ukraina nurodė, kad numušė 94 proc. visų bepiločių orlaivių ir 73 proc. raketų, kurias paleido Rusija.
„Sunkiausias iššūkis yra gynyba nuo balistinių raketų“, – pripažino V. Zelenskis.
Daugybė Ukrainos sąjungininkų, tarp jų – Jungtinė Karalystė, Estija, Latvija, Suomija, Nyderlandai, Moldova ir Slovakija pasmerkė kruvinas atakas.
„Bombarduodama civilius, Rusija parodo ne savo stiprybę, o silpnumą: jai baigiasi sprendimai kariniame fronte ir ji nežino, kaip užbaigti savo agresijos karą“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen savo ruožtu pabrėžė, kad atakos Kyjive rodo, jog Rusija „atvirai tyčiojasi“ iš pastangų nutraukti karo veiksmus.
Rusija, kuri įsiveržė į Ukrainą prieš daugiau kaip ketverius metus, tvirtino, kad raketų ir bepiločių orlaivių banga buvo nukreipta į su kariuomene susijusius bei energetikos objektus, remiančius Ukrainos kariuomenę.
Chaotiškos gelbėjimo scenos
AFP žurnalistai auštant matė chaotiškas scenas, kai gelbėtojai naršė per ataką sugriuvusio gyvenamojo pastato nuolaužose.
Avarinių tarnybų darbuotojai iš įvykio vietos gabeno per smūgius sužeistus ir žuvusius žmones, o gyventojai verkė laukdami žinių apie artimuosius ir kaimynus.
Naujausias apšaudymas yra dar vienas žingsnis atgal dedant pastangas užbaigti karą, nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pakurstė nedideles viltis dėl taikos, kai praėjusią savaitę padėjo sudaryti trijų dienų paliaubas tarp Kyjivo ir Maskvos, o Rusijos lyderis Vladimiras Putinas užsiminė, kad karas gali artėti prie pabaigos.
Tačiau trumpas paliaubas aptemdė kaltinimai pažeidimais, o abi pusės iš karto po jų atnaujino atakas.
Kyjivo oro pajėgos nurodė, kad Rusijos kariuomenė trečiadienį ir ketvirtadienį paleido į Ukrainą daugiau kaip 1,5 tūkst. bepiločių orlaivių.
Kremlius sumenkino mintį, kad šeštadienį nuskambėję migloti V. Putino komentarai apie tai, jog karas „artėja prie pabaigos“, reiškė, jog Maskva sušvelnins savo poziciją.
Jis trečiadienį pakartojo reikalavimą, kad Ukraina visiškai pasitrauktų iš rytinio Donbaso regiono, nes tik tada gali būti skelbiamos paliaubos ir rengiamos visapusiškos taikos derybos.
Kyjivas tokį žingsnį atmeta ir vadina jį tolygiu kapituliacijai.
Ukraina paragino D. Trumpą aptarti karo pabaigą šią savaitę Pekine vykstančiuose susitikimuose su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu.
„Ši barbariška ataka per tokį svarbų viršūnių susitikimą parodo, kad Rusijos režimas kelia pasaulinę grėsmę tarptautiniam saugumui. Užuot siekusi taikos ir vystymosi, Maskva siekia agresijos ir teroro“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Rusijos bepiločiai orlaiviai ketvirtadienį Pietų Ukrainos Chersono mieste taip pat smogė į Jungtinių Tautų transporto priemonę, informavo V. Zelenskis ir apkaltino Maskvą taikiusis į ją sąmoningai, tačiau pridūrė, kad niekas nenukentėjo.
Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą, prasidėjusi 2022 m. vasarį, sukėlė kruviniausią karą Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jis pareikalavo šimtų tūkstančių gyvybių, o milijonai gyventojų turėjo palikti savo namus.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Aidas Gedvilas, "Nemuno aušros" frakcijos narys, tapo Energetikos ir darnios plėtros komiteto pirmininku, o jo pavaduotoju – "Vardan Lietuvos" narys Algirdas Butkevičius.
Naujai sudarytame komitete dirba 13 įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų, jis teiks pasiūlymus dėl energetikos politikos ir vykdys Energetikos ministerijos kontrolę.
Tai yra 17-asis Seime veikiantis komitetas, kurio nariai galės gauti informaciją apie valstybės energetikos politikos formavimą ir įgyvendinimą.arrow_forward