link
Nuoroda pasidalinimui:
https://jega.lt/naujiena/rusija-issikviete-vokietijos-pasiuntini-del-tariamo-kontakto-su-cecenijos-veikeju-4603935  content_copy email

Rusija išsikvietė Vokietijos pasiuntinį dėl tariamo kontakto su Čečėnijos veikėju

Politika Diplomatija Tarptautiniai santykiai Geopolitika Rusija Vokietija

Maskva, balandžio 27 d. (dpa-ELTA).

Rusija pirmadienį išsikvietė į užsienio reikalų ministeriją Vokietijos ambasadorių Alexanderį Grafą Lambsdorffą dėl tariamų Vokietijos politikų ir asmenų, kuriuos Maskva laiko teroristais, kontaktų, pranešė pareigūnai.

Pasak ministerijos, imtis tokios priemonės paskatino tariamas Kyjive surengtas konservatyvių pažiūrų Vokietijos įstatymų leidėjo Rodericho Kiesewetterio ir Achmedo Zakajevo – vieno iš Čečėnijos nepriklausomybės judėjimo lyderių, kurio Rusija ieško dėl kaltinimų terorizmu – susitikimas.

R. Kiesewetteris Ukrainoje lankėsi anksčiau šį mėnesį. Rusijos užsienio reikalų ministerija teigė, kad ten jis susitiko su vadinamosios Ičkerijos čečėnų Respublikos lyderiu, o tai esą yra Vokietijos kišimosi į Rusijos vidaus reikalus įrodymas.

R. Kiesewetteris, kuris yra kanclerio Friedricho Merzo Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys, į prašymą pakomentuoti kol kas neatsakė. 

Rusijos užsienio reikalų ministerija tvirtino, kad A. G. Lambsdorffas buvo įspėtas apie „rimtus tokių veiksmų padarinius“. A. G. Lambsdorffas prieš susitikimą pažymėjo, kad į iškvietimą atsilieps, bet pareiškė skepsį dėl šių kaltinimų.

„Manau, kad mažai tikėtina, jog Rusijos pusė sugebės pagrįsti savo kaltinimus“, – nurodė jis; jo žodžius perdavė atstovė.

Berlyno ir Maskvos santykiai jau daugelį metų yra labai įtempti.

Vadinamoji Ičkerijos čečėnų Respublika iškilo žlugus Sovietų Sąjungai ir 1991 m., vadovaujant lyderiui Džocharui Dudajevui, paskelbė nepriklausomybę nuo Rusijos, tuo sukeldama karą su Maskva. Dž. Dudajevas, kuris buvo apkaltintas dėl teroristinių išpuolių, 1996 m. žuvo per Rusijos raketų smūgį.

Judėjimo nariai šiuo metu padeda Ukrainos pajėgoms atremti Rusijos invaziją ir taip pat dalyvavo įsiveržimuose į Rusijos pasienio regionus Kurską ir Belgorodą.

person Lina Linkevičiūtė (ELTA)