Politika Vyriausybės formavimas Parlamentinė veikla ES politika Rumunija ES
Bukareštas, birželio 23 d. (AFP-ELTA).
Rumunijos parlamentas nepatvirtino provakarietiško politiko Adriano Vestea naujuoju vyriausybės vadovu, taip dar labiau paaštrindamas politinę krizę ES ir NATO šalyje. Prezidento Nicusoro Dano į premjero postą nominuotas A. Vestea pirmadienio vakarą abiejuose parlamento rūmuose Bukarešte gavo tik 189 balsus – kad būtų išrinktas, reikėjo 233 parlamentarų pritarimo.
Rumunija nuo gegužės pradžios neturi vyriausybės. Dabar planuotas naujojo ministro pirmininko išrinkimas, be kita ko, žlugo todėl, kad dalis parlamentarų prieš balsuojant paliko salę. Tarp jų buvo dešiniųjų radikalų partijos AUR, turinčios 90 mandatų, atstovai.
A. Vestea po balsavimo kritikavo tokį elgesį – ir paragino greitai rasti sprendimą.
„47 dienos be vyriausybės mums jau kainavo pernelyg daug: ES lėšas, pasitikėjimą ir laiką, kurio niekada nesusigrąžinsime, – rašė jis tinkle „Facebook“. – Ir toliau esu įsitikinęs, kad atsakomybė turi būti aukščiau už bet kokius politinius išskaičiavimus“.
Parlamentas Bukarešte gegužės pradžioje nušalino ligšiolinį proeuropietišką vyriausybės vadovą Ilie Bolojaną. Reikalinga parlamentarų dauguma tada balsavo už socialdemokratų (PSD) ir dešiniųjų radikalų (AUR) pateiktą nepasitikėjimo pareiškimą. PSD balandį pasitraukė iš vyriausybės, kai I. Bolojanas ėmėsi virtinės nepopuliarių priemonių, pavyzdžiui, mokesčių didinimo.
Tada planuota, kad naujuoju premjerus taps europarlamentaras Eugebas Tomacas, tačiau jis savo kandidatūrą atsiėmė. Prezidentas tuomet birželio viduryje nominavo 52-ejų A. Vesteą. Jis priklauso Liberalų partijai, kurios pirmininkas yra nušalintas I. Bolojanas. Tačiau jo paties partija atsisakė paremti A. Vesteą ir pagrasino jį pašalinti iš partijos.
Prieš parlamento balsavimą dėl jo paskyrimo A. Vestea pareiškė, kad siekia vyriausybės, „kuri imtųsi tikrų reformų ir išlaikytų provakarietišką Rumunijos kursą“. Siekdamas užsitikrinti valdančiąją daugumą, jis žadėjo derėtis su parlamente esančiomis „provakarietiškomis demokratinėmis partijomis“. Tačiau jis kalbėjosi ir su dešiniųjų radikalų partija AUR, kuri kritiškai vertina ES. Savo ruožtu proeuropietiškas prezidentas N. Danas ne kartą deklaravo, kad netvirtins jokios vyriausybės, kurios veikloje dalyvaus AUR.
Prezidentas dabar turi pasiūlyti kitą vyriausybės vadovą, sakė nuomonės tyrimų instituto „Inscop Research“ atstovas Remusas Ioanas Ștefureacas. Jo teigimu, „blogiausias pasirinkimas“ būtų pirmalaikiai rinkimai. Tai būtų „katastrofa šaliai, ekonomikai, verslui ir gyventojų pajamoms“, tinkle „Facebook“ rašė ekspertas.
„Jokia kita partija, išskyrus AUR, neturėtų naudos iš pirmalaikių rinkimų“, – pabrėžė ekspertas.
person Rasa Strimaitytė (ELTA)