Rumunija pranešė, kad ispanų naikintuvas numušė jos oro erdvę pažeidusį droną
Politika agresija prieš Ukrainą Gynyba Karinės operacijos Tarptautiniai santykiai Ispanija NATO Ukraina
Bukareštas, rugpjūčio 16 d. (AFP-ELTA).
Rumunijos gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Ispanijos naikintuvas numušė droną, pažeidusį šalies oro erdvę netoli sienos su Ukraina ir Moldavija.
Šis incidentas – dar vienas pavyzdys, išryškinantis iššūkius, su kuriais susiduria su Ukraina besiribojančios NATO valstybės, patiriančios Rusijos karo padarinius.
Ministerija savo pranešime nurodė, kad iš Moldovos įskridusį nepilotuojamąjį orlaivį 5:01 val. vietos laiku (05:01 val. Lietuvos laiku) perėmė NATO misiją vykdantis naikintuvas „F-18“.
Skraidyklės nuolaužos nukrito negyvenamoje Galačio srities vietovėje netoli Ukrainos sienos, pridūrė ministerija.
Su Juodąja jūra besiribojanti rytinė Rumunijos pakrantė yra visai šalia regionų, kurie dažnai tampa smūgių taikiniu.
Valdžios institucijos pranešė, kad nuo 2023 m. po Rusijos atakų prieš Ukrainos uostus palei Dunojaus upę, kurie yra kitoje sienos pusėje, Rumunijos teritorijoje keletą kartų buvo rasta dronų nuolaužų.
Praėjusį mėnesį Rumunija pirmą kartą nuo 2022 m., kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą, numušė droną, į šalies oro erdvę įskridusį maždaug 100 kilometrų atstumu nuo sostinės Bukarešto.
Apie panašius incidentus pranešta ir kitose rytinio NATO sparno šalyse, įskaitant Lenkiją ir Baltijos valstybes.
Penktadienį NATO pranešė, kad aljanso oro erdvės priežiūros misiją vykdantys Italijos naikintuvai numušė droną, įskridusį į Latvijos oro erdvę.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Po beveik dviejų savaičių trukusios tarptautinės gaisrų gesinimo operacijos Pietų Prancūzijoje, sugrįžo Lietuvos ugniagesių komanda „Perkūnas“. Nepaisant sunkaus fizinio darbo ir karščio, misija suteikė daug patirties, kurią komanda ketina pasidalyti su kolegomis Lietuvoje. Ministras Martynas Katelynas pabrėžė, kad Lietuvos pareigūnų dalyvavimas tokiose operacijose stiprina solidarumą su kitomis Europos valstybėmis ir užtikrina abipusę pagalbą nelaimės atveju.arrow_forward
Naujausia dezinformacijos centro „Debunk.org“ analizė atskleidžia, kad nepaisant sumažėjusių kontrabandinių balionų antskrydžių Lietuvoje, Kremliui palanki žiniasklaida toliau intensyviai puola Lietuvą, išnaudodama šią krizę šalies institucijoms diskredituoti. Analizėje nagrinėjama ir platesnė 2025–2026 m. dronų antskrydžių banga, apėmusi ne tik Lietuvą, bet ir Lenkiją, Estiją, Rumuniją, Norvegiją ir Nyderlandus. Pasak A. Kazlausko, Kremliaus žiniasklaida atsakomybę už incidentus stengėsi nukreipti Ukrainai ar NATO, o pačių incidentų tikrumas buvo kvestionuojamas, siekiant sukurti įspūdį, jog visi incidentai buvo dirbtinai sukurti Vakarų.arrow_forward
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį kilęs gaisras Sanoko liaudies architektūros muziejuje Lenkijoje visiškai sunaikino senovinę medinę bažnyčią, pastatytą 1667 m.
Gaisras kilo Šv. Nikolajaus bažnyčioje, kurioje buvo du senoviniai vargonai, net senesni už patį pastatą.
Muziejaus direktorius Marcinas Krowiakas paskelbė, kad nei bažnyčios pastatas, nei vidaus furnitūra išgelbėti nepavyko, o bažnyčia yra laikoma "neįkainojamu" vietinės Pakarpatės vaivadijos architektūros perlu.arrow_forward