Romanovskis apie „airBaltic“: jei sumažėtų skrydžių, būtų tragedija, bet į rinką galėtų ateiti LOT
Verslas Latvija airBaltic paskola Aviacija Tarptautinis susisiekimas Užsienio investicijos airBaltic Lietuva
Vilnius, rugpjūčio 18 d. (ELTA).
Reikšmingas Latvijos nacionalinių oro linijų „airBaltic“ skrydžių mažinimas Lietuvoje būtų skaudus smūgis šalies verslui ir susisiekimui, tačiau rinkoje yra kitų vežėjų, galinčių perimti dalį bendrovės veiklos, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis.
„Tai būtų tragedija. Tragedija būtų, jeigu sumažėtų skrydžių“, – žurnalistams antradienį sakė A. Romanovskis, komentuodamas sudėtingą „airBaltic“ finansinę situaciją.
Vis dėlto, anot jo, kol kas neaišku, ar toks scenarijus išsipildys, o „airBaltic“ problemos nebūtinai reikštų reikšmingą skrydžių pasiūlos Lietuvoje sumažėjimą.
„Aš vis dėlto tikiu, kad tai yra pakankamai konkurencinga rinka ir, pavyzdžiui, jeigu „airBaltic“ nebegalės vykdyti veiklos, gali būti, kad kitos, pavyzdžiui, tos pačios Lenkijos avialinijos (LOT – ELTA), gali įeiti į šitą regioną kaip stipresnės, kaip labiau norinčios matyti Baltijos šalis kaip savo namų rinką“, – teigė LVK vadovas.
Jis pabrėžė, kad oro susisiekimas verslui yra esminės svarbos infrastruktūra, todėl valstybė turėtų būti pasirengusi skirtingiems „airBaltic“ veiklos scenarijams.
„Skrydžiai yra tiek pat svarbūs, kaip ir elektra, svarbi mūsų visam gyvenimui. Verslui susisiekimas yra esminis dalykas. Jeigu staiga skrydžių kiekis dvigubai sumažėtų, tai čia būtų tragedija“, – sakė A. Romanovskis.
Anot jo, situaciją turėtų stebėti Susisiekimo ministerija ir jai pavaldūs Lietuvos oro uostai (LTOU), turintys priemonių skatinti ir pritraukti naujus skrydžius.
„Nenorėčiau dabar panikos skleisti, bet įmonė, nepaisant jos finansinių iššūkių, yra labai svarbus finansinis ir transporto elementas“, – teigė jis.
A. Romanovskis taip pat neatmetė galimybės, kad „airBaltic“ ateitį galėtų pakeisti naujas strateginis investuotojas.
„Gali būti įvairiausių variantų. Gal vis dėlto ateis investuotojas iš didžiųjų žaidėjų“, – sakė LVK prezidentas.
„airBaltic“ finansiniai sunkumai
Kaip anksčiau skelbta, su finansiniais sunkumais susidurianti „airBaltic“ kitų Baltijos šalių vyriausybėms anksčiau buvo pateikusi siūlymus įsigyti dalį akcijų, tačiau premjeras Mindaugas Sinkevičius praėjusią savaitę sakė dar neturintis atsakymo, ar šalis tai svarstytų, situaciją teigė ketinantis aptarti su Latvijos premjeru.
Atsižvelgdama į 2025 m. finansinius rezultatus ir rinkos sąlygas, „airBaltic“ sustabdė planuojamą viešą akcijų platinimą ir šiuo metu nelaiko jo potencialiu kapitalo šaltiniu 2026-iesiems, skelbta metinėje „airBaltic“ ataskaitoje.
Joje nurodoma, kad nepaisant numatomo veiklos ir komercinių rezultatų pagerėjimo, 2026 m. oro linijos veiks su neigiamu laisvu pinigų srautu, o remiantis dabartinėmis prognozėmis vadovybė tikisi, kad šio žiemos sezono veiklai finansuoti reikės papildomos 100–150 mln. eurų kapitalo injekcijos.
Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergas pirmadienį teigė, kad „airBaltic“ nemokumas būtų pats blogiausias pasirinkimas Latvijai, todėl jis teigė besitikintis, kad jo vadovaujama Vyriausybė padarys viską, kad bendrovė išsilaikytų. Premjeras neatmetė, kad prie to galėtų prisidėti valstybė, bet pabrėžė, kad privačios investicijos – būtinos.
Aviakompanijos „airBaltic“ nuostoliai praėjusiais metais siekė 44,337 mln. eurų ir buvo 2,7 karto mažesni nei 2024 metais. Pernai „airBaltic“ apyvarta lyginant su 2024 m. padidėjo 4,2 proc. ir siekė 779,344 mln. eurų.
person Vygantas Tuzas (ELTA)