Represijos ir ryšiai su Rusija: ką bendro turi Šiaurės Korėja ir Baltarusija

Minskas/Pchenjanas, kovo 25 d. (AFP-ELTA).

 Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenka trečiadienį pradėjo pirmąjį oficialų vizitą Šiaurės Korėjoje ir turėjo susitikti su jos lyderiu Kim Jong Unu. Dvi šalys ir jų lyderiai, pernai susitikę stebėti karinio parado Kinijoje, turi daug bendro – nuo žmogaus teisių pažeidimų iki artumo Rusijai.

Vieno žmogaus valdymas

Kadaise „paskutiniu Europos diktatoriumi“ vadintas A. Lukašenka nuo 1994 m. valdo Baltarusiją ir jos devynis milijonus gyventojų – beveik per visą šios Rytų Europos šalies posovietinę istoriją. Jis eina septintąją prezidento kadenciją po rinkimų, kuriuos stebėtojai ir žmogaus teisių grupės vadina suklastotais. „Aš esu diktatorius, man sunku suprasti demokratiją“, – kartą pasakė jis. 

Kim Jong Unas yra trečiasis dinastijos narys, valdantis po savo tėvo ir senelio. Jis paveldėjo valdžią 2011 m., būdamas kiek vyresnis nei dvidešimties, ir iš karto įtvirtino savo autoritetą bei atsikratė varžovų. 

Jo dėdei Jang Song Thaekui 2013 m. buvo įvykdyta mirties bausmė, o 2017 m. jo vyriausiasis įbrolis Kim Jong Namas buvo nužudytas nervus paralyžiuojančia medžiaga Kvala Lumpūro oro uoste. 

Tiesmukumu pasižymintis A. Lukašenka yra kuklios kilmės, o madingai rengtis mėgstantis Kim Jong Unas mokėsi Šveicarijoje ir gyvena prabangų gyvenimą, ypač lyginant su dauguma iš 26 mln. jo tautiečių. 

Potencialūs įpėdiniai 

Pasak kai kurių analitikų, 71 metų A. Lukašenka rengia savo sūnų Nikolajų, lydėjusį tėvą per daugelį oficialių ceremonijų, tapti jo įpėdiniu. 

Rūkalius Kim Jong Unas, kuriam dabar per keturiasdešimt, vis dažniau nufotografuojamas su savo paaugle dukra Ju Ae, įskaitant šį mėnesį padarytas nuotraukas, kuriose jiedu matomi šaudantys pistoletais ir važiuojantys tanku. Lyderio jaunesnioji sesuo Kim Yo Jong tapo viena įtakingiausių asmenybių Šiaurės Korėjoje. 

Represijos 

Dešimtmečius valdantis A. Lukašenka įkalino tūkstančius politinių oponentų. 

Prieš ir po 2020 m. prezidento rinkimų šimtai tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves. Per plataus masto susidorojimą jo saugumo tarnybos suėmė dešimtis tūkstančių žmonių, šimtai jų buvo sumušti ir kankinami, pranešė Jungtinių Tautų žmogaus teisių biuras. 

Šiaurės Korėjos vyriausybė kaltinama kankinimu, viešomis egzekucijomis, priverstiniu darbu ir griežtais saviraiškos bei judėjimo laisvės apribojimais. Teigiama, kad ji valdo keturias politinių kalėjimų stovyklas, jose iki 65 tūkst. žmonių dirba sunkų darbą, sakoma 2025 m. Korėjos nacionalinio suvienijimo instituto ataskaitoje. 

Draugystė su Rusija 

A. Lukašenka daugelį metų mėgino save pateikti kaip tiltą tarp Europos ir Maskvos, bet dabar yra vienas artimiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkų. 

Santykiams su Europos Sąjunga jau pablogėjus dėl susidorojimo 2020 m., A. Lukašenka leido V. Putinui pasinaudoti Baltarusija įsiveržiant į Ukrainą 2022 m. vasarį. Maskva Baltarusijoje dislokavo taktinius branduolinius ginklus – tai grėsmė kaimynėms Ukrainai ir NATO narėms Latvijai, Lietuvai ir Lenkijai. 

Šiaurės Korėja taip pat remia Rusiją jos kare, siunčia tūkstančius kareivių, daugiausia į Kursko sritį, taip pat artilerijos sviedinių ir raketų. Pietų Korėjos skaičiavimais, žuvo maždaug 2000 Šiaurės Korėjos kareivių, tūkstančiai buvo sužeisti. 

Rusija ir Šiaurės Korėja 2024 m. pasirašė strateginės partnerystės sutartį, įpareigojančią abi šalis teikti „karinę ir kitokią pagalbą“, jei viena iš jų būtų užpulta. Analitikai teigia, kad Šiaurės Korėja mainais gauna iš Rusijos finansinę pagalbą, karines technologijas, maisto ir energetikos tiekimus.

Pastarąjį kartą prezidentas V. Putinas lankėsi 2024 metais. Tai leido Pchenjanui sumažinti priklausomybę nuo pagrindinės ilgalaikės rėmėjos Kinijos. 

A. Lukašenka irgi kelis kartus lankėsi Pekine. Kartu su Kinija ir Rusija siekiama sukurti tai, ką jos vadina „daugiapoliu pasauliu“, kad sugriautų Vakarų hegemoniją. 

Trumpo pasirodymas

Baltarusijai ir Šiaurės Korėjai taikomos Vakarų sankcijos, Pchenjano atveju – dėl jo branduolinės programos. Manoma, kad Šiaurės Korėja turi dešimtis branduolinių galvučių ir daliųjų medžiagų norint pasigaminti jų dar daugiau, pristato vis sudėtingesnes tiekimo sistemas. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas per antrąją kadenciją siekia užmegzti ryšius su Baltarusija, sušvelnino sankcijas ir priėmė ją į savo vadinamąją Taikos tarybą. Pastaraisiais mėnesiais Baltarusija paleido kelis šimtus kalinių, daugiausia JAV pastangų dėka, nors dar daugelis kitų liko už grotų. 

Būta pranešimų, kad D. Trumpas nori pakviesti A. Lukašenką į Baltuosius rūmus. 

Per pirmąją kadenciją D. Trumpas tris kartus susitiko su Kim Jong Unu. Spėliojama, kad jis gali ir vėl su juo susitikti per atidėtą JAV prezidento vizitą Kinijoje. 

D. Trumpas spalio mėnesį sakė esąs „100 procentų“ atviras vėl susitikti su Kim Jong Unu, tačiau šis, galbūt padrąsintas naujų santykių su Rusija, į tai neatsakė.