„Reikalingi vieni kitiems“: pašlijus santykiams su Trumpu, Meloni lankysis Prancūzijoje
Paryžius, birželio 25 d. (AFP-ELTA).
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, visai neseniai susikivirčijusi su JAV vadovu Donaldu Trumpu, ketvirtadienį susitinka su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, siekdama sustiprinti dviejų šalių ryšius.
Pirmasis vienos iš žymiausių Europos dešiniųjų lyderių dvišalis susitikimas su E. Macronu įvyks Antibo kurorte Prancūzijos Rivjeroje.
Šios derybos, kurios turėtų prasidėti antradienį po pietų, yra pirmasis Prancūzijos ir Italijos aukščiausiojo lygio susitikimas nuo 2021 m., kai įsigaliojo strateginės sąjungos sutartis ir šalių santykiai pasiekė lygį, prilygstantį Prancūzijos santykiams su Vokietija.
„Šis aukščiausiojo lygio susitikimas suteiks galimybę sustiprinti Prancūzijos ir Italijos bendradarbiavimą keliuose strateginiuose sektoriuose, visų pirma gynybos, branduolinės energetikos ir kosmoso srityse“, – teigė Prancūzijos prezidentūra.
„Esame reikalingi vieni kitiems“, – besiruošiant deryboms, įvyksiančioms „Villa Eilenroc“ – įspūdingoje XIX a. rezidencijoje, iš kurios atsiveria vaizdas į Viduržemio jūrą, – pareiškė ji.
Proeuropietiškojo centristo E. Macrono ir dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijų koalicijai vadovaujančios G. Meloni santykiai dažnai būdavo įtempti.
Nors antrosios ir trečiosios pagal dydį Europos Sąjungos ekonomikų vadovai toli gražu nėra sąjungininkai iš prigimties, jie stengiasi sušvelninti įtampą – tai darė ir per ilgą jųdviejų susitikimą Romoje praėjusių metų birželį.
Balandžio mėnesį, kai lyderiai susirinko Paryžiuje į viršūnių susitikimą aptarti Hormuzo sąsiaurio saugumo klausimą, G. Meloni į Eliziejaus rūmus atvyko raudonu automobiliu „Alfa Romeo“. E. Macronas Italijos lyderę pasveikino entuziastingai pabučiuodamas ją į abu skruostus, tokiu savo gestu, atrodo, ją labai nustebindamas.
Socialiniuose tinkluose paplitusiame vaizdo įraše buvo matyti, kaip G. Meloni akivaizdžiai nustebo, o po to abu iš to pasijuokė.
Asimetrija
Paryžiaus Politologijos universiteto Italijos reikalų specialistas Marcas Lazaras teigė, kad G. Meloni ir E. Macronas, nepaisant ilgalaikių nesutarimų, bandys plėtoti besimezgančius draugiškus santykius.
„Bus fotografuojamasi, jie šiltai bučiuosis į abu skruostus, o ji nustos raukytis, pamačiusi Macroną“, – sakė M. Lazaras.
G. Meloni jau seniai stengėsi pristatyti save kaip tiltą tarp Europos ir D. Trumpo.
Tačiau po Didžiojo septyneto viršūnių susitikimo Prancūzijoje G. Meloni atsiribojo nuo JAV vadovo dėl, jos žodžiais tariant, pastarojo „nuolatinių, neišprovokuotų išpuolių“.
„Emmanuelis Macronas dėl to bus tik patenkintas“, – pridūrė M. Lazaras.
Romos Luiso universiteto politologijos dėstytojas Sergio Fabbrini teigė, kad G. Meloni pasinaudojo savo ryšiais su D. Trumpu, „kad nusilpnintų Europos Sąjungą“.
„Dabar ji liko be Trumpo ir yra priversta grįžti į Europos Sąjungą, ypač gynybos srityje“, – sakė jis.
Anot S. Fabbrini, E. Macronas yra stiprus Europos lygmeniu, tačiau savo šalyje silpnas.
Kita vertus, „Meloni yra labai stipri šalies viduje, bet silpna Europos lygmeniu. Dėl tokios asimetrijos susitikimas tampa sudėtingas ir komplikuotas.“
E. Macrono ir G. Meloni pozicija kai kuriais klausimais sutampa: pavyzdžiui, abu prieštarauja Europos Sąjungos laisvosios prekybos susitarimui su Pietų Amerikos bloku „Mercosur“.
Tačiau kitais klausimais, pavyzdžiui, kalbant apie Italijos siekį už Europos Sąjungos ribų steigti migrantų sulaikymo centrus, jų nuomonės išlieka skirtingos.
Kitaip nei E. Macronas, G. Meloni prieštarauja tam, kad į Ukrainą būtų siunčiama Italijos kariuomenė, net ir pokario scenarijaus atveju, tokiu būdu siekiant suteikti saugumo garantijas Kyjivui.
Ketvirtadienį abi šalys turėtų pasirašyti gynybos veiksmų planą, kuriame ypatingas dėmesys bus skiriamas į Ukrainą pristatytai bendromis Prancūzijos ir Italijos jėgomis sukurtai oro gynybos sistemai „SAMP/T“.
Taip pat bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis branduolinės energetikos srityje bei dar viena sutartis dėl planuojamos Europos palydovinės ryšio stoties, kuri turėtų konkuruoti su Elono Musko tinklu „Starlink“.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Rusija ketvirtadienį nurodė uždaryti Rumunijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčia generalinį konsulą, kaip atsakomąjį žingsnį už Rusijos atstovybės uždarymą Rumunijoje.
Santykiai tarp Rusijos ir Rumunijos pasidarė dar įtemptesni po incidento su dronu, kuris praėjusį mėnesį rėžėsi į namą Rumunijos Galacio mieste.
Rumunija apkaltino Maskvą paleidus droną, tačiau Rusija šiuos kaltinimus neigė.arrow_forward