R. Sinkevičius neketina šaukti Seimo NSGK posėdžio dėl galimų provokacijų: laiko gaišinimas
Politika Nacionalinis saugumas Gynyba Regioninis saugumas Rusija Baltijos šalys
Vilnius, rugpjūčio 8 d. (ELTA).
Paaiškėjus, kad žvalgyba turi informacijos apie galimas Rusijos provokacijas prieš Baltijos regione esančią kritinę infrastruktūrą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Rimantas Sinkevičius sako neketinantis šaukti komiteto posėdžio. Pasak jo, viešumoje pasirodžiusi informacija buvo žinoma ir anksčiau.
„Ne, neketinu. Nematau naujumo informacijoje. (Tai yra – ELTA) žinoma informacija, ji buvo pradėta garsinti po incidento – nieko naujo neatsirado“, – Eltai teigė R. Sinkevičius.
„Komiteto nariai apie tai žinojo, tokio aptarimo nereikėjo. Nieko čia naujo neatsirado, grėsmių lygis nepadidėjęs. Visi suprantame, kad visokių provokacijų yra, buvo ir, greičiausiai, bus“, – pridūrė jis.
Tuo metu reaguodamas į opozicijos svarstymus inicijuoti neeilinį Seimo NSGK posėdį, komiteto pirmininkas sako, kad tai tebūtų laiko gaišimas.
„Manau, kad tai – nereikalingas laiko gaišinimas, nes nieko naujo kaip ir nėra. Kokių nors realių sprendimų šioje vietoje, matyt, irgi nebus, išskyrus tai, kas jau yra padaryta“, – dėstė R. Sinkevičius.
Savo ruožtu opozicijos atstovai ketvirtadienį Eltai teigė, jog nesulaukus iniciatyvos iš komiteto pirmininko, jie patys inicijuotų neeilinį NSGK posėdį.
Žvalgybos informacija
Kaip skelbta, krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pranešė, jog Lietuvos žvalgyba turi informacijos, kad Rusija svarsto apie galimas provokacijas Baltijos regione, bet sprendimas dėl to dar nėra priimtas, tikslios datos – nėra. Anot jo, Kremlius svarsto surengti atakas prieš kritinę infrastruktūrą Baltijos regione.
Ministro teigimu, yra tikimybė, kad tokioms operacijoms Rusija galėtų pasitelkti ukrainietiškus dronus. Tokiu atveju, tai būtų vadinamoji „svetimos vėliavos“ operacija, kuomet valstybė įvykdo atitinkamą veiksmą, tačiau kuria įspūdį, kad jį padarė kita šalis.
Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją dėl galimų grėsmių iš Rusijos pusės, premjeras Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį ramino visuomenę ir tikino, jog valstybė ruošiasi galimiems scenarijams. Jis žurnalistams teigė, jog šiuo metu grėsmių lygis nėra drastiškai pasikeitęs.
Dar liepos pabaigoje skelbta, kad pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui. Tarp šių objektų yra suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Klaipėdoje, „LitPol Link“ elektros jungtis su Lenkija skirstykloje Alytuje, transformatorių pastotė Alytaus rajone bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė.
ELTA primena, kad, Rusijos karinėms pajėgoms nuo kurso nukreipiant ukrainiečių dronus, Baltijos šalyse ir Suomijoje keletą mėnesių fiksuoti oro erdvės pažeidimai.
Ukrainos karinėms pajėgoms tęsiant bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje, Kremlius reiškia kaltinimus Baltijos šalims, neva šios leidžia strategiškai išnaudoti savo teritoriją ukrainiečių rengiamoms karinėms operacijoms.
person Martyna Pikelytė (ELTA)
Sezono pradžioje Europoje užfiksuota daugiau nei 240 atvejų, kai žmonės užsikrėtė Vakarų Nilo virusu. Infekcijos atvejų skaičius skirtingose šalyse: Italija - 139, Graikija - 61, Ispanija - 17, Šiaurės Makedonija - 13, Rumunija - 6, Prancūzija - 4, Vokietija - 1.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) teigia, kad tikra infekcija paveikė 59 teritorijas visoje Europoje, iš kurių daugiau nei pusė yra Italijoje. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino stiprinti budrumą dėl Vakarų Nilo karštlige susirgusių asmenų skaičiaus augimo Pietų Europoje.
Vakarų Nilo virusas daugiausiai plinta tarp uodų ir paukščių, tačiau užkrėsti gali ir žmones. Sunkiais atvejais gali atsirasti ilgalaikės pasekmės, tačiau specifinės terapijos ar skiepų nėra.arrow_forward
Dar nėra baigtas ikiteisminis tyrimas dėl komikui Olegui Šurajevui pareikštų įtarimų dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo platinti, teigia prokuratūra.
O. Šurajevas sostinės policijai įkliuvo dar balandžio pabaigoje, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė teigia, kad tyrimas vėluoja dėl laukiamų išvadų, tačiau nepatikslino, ar omenyje turi ekspertizės išvadas.arrow_forward
Po 18 dienų trukusių kovų, ugniagesiams Paryžiuje pavyko sustabdyti didelio miško gaisro, kuris apėmė 6,3 tūkst. hektarų plotą, plitimą. Tačiau, kol gaisras bus visiškai užgesintas, dar prireiks kelių dienų, o šiuo metu apie 450 ugniagesių toliau gesina ugnį. Gaisro pasekmės: dešimtys sunaikintų pastatų, keli tūkstančiai evakuotų žmonių ir didelis pavojus Pietryčių Prancūzijoje.arrow_forward