R. Kėvalas: šeštadienį Kauno klinikose miręs paauglys buvo apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis

Vilnius, liepos 8 d. (ELTA).

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, jog šeštadienį jų įstaigoje miręs paauglys buvo apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, nuo kurių išsivystė organų nepakankamumas.

„Pirminė informacija yra tokia, kad birželio 30 d. į mūsų vaikų intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas paauglys. Pagal klinikinius duomenis ir pirminę informaciją buvo kalba apie apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis. Nepaisant intensyvaus gydymo ir medikų pastangų, šeštadienį paauglys mirė išbuvęs penkias dienas“, – antradienį spaudos konferencijoje teigė R. Kėvalas.

„Kliniškai mes skaitome, kad tai yra apsinuodijimas psichotropinėmis medžiagomis. Išsivystė dauginis organų nepakankamumas ir mirtis“, – pridūrė jis.

Jis taip pat patvirtino, kad prie paauglio rasta ir elektroninė cigaretė, tačiau kokios medžiagos buvo joje – kol kas nėra aišku.

„Kiek aš žinau, teismo cheminė ekspertizė užtrunka keletą savaičių, kartais ir keletą mėnesių“, – sakė jis.

Jaunuolio būklė buvo kritinė

Savo ruožtu Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyriaus vadovas Algirdas Dagys tikina, kad jaunuolio, apsinuodijusio psichotropinėmis medžiagomis, būklė buvo kritinė.

„Iš tikrųjų, būklė buvo kritinė. Pavyko stabilizuoti širdies veiklą, užtikrinti kvėpavimą, bet galutinis rezultatas yra toks, kokį mes turime“, – žurnalistams antradienį sakė medikas.

Elektroninių cigarečių rūkymas, pasak A. Dagio, yra itin rimta problema, nors Europoje ir dedamos didelės pastangos su tuo kovoti.

„Ta statistika kol kas nesikeičianti yra, sakykime. Nežiūrint to, kad dedant dideles pastangas, Europoje konstatuojama, kad rūkymo, ypač – to tradicinio, mažėja, Lietuvoje mažėjimo, vartojant elektronines cigaretes, nėra“, – aiškino skyriaus vadovas.

Tiesa, jis pažymėjo, jog skubios pagalbos poreikį dažnu atveju lemia ne pats elektroninių cigarečių rūkymas, o apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis.

„Patekimas į skubios pagalbos skyrių yra ne dėl vartojimo, o dėl to, kad žmogus nuodijasi ir apsinuodija. Skaičius tų žmonių yra gana stabilus ir 2024 m. (…), ir 2025 m. Tai nėra, tarkime, kasdienis reiškinys, bet mes turime tokį nestabilumą, priklausomai nuo bendrai vykstančio gyvenimo“, – sakė A. Dagys.

„Jeigu renginiai didesni arba susibūrimai, arba šventės – mes turime tą didesnį žmonių, kurie apsinuodija, skaičių. Jeigu tai yra eilinės dienos – gali kelias dienas nebūti tų žmonių“, – akcentavo jis.

Didžiausią grėsmę sukelia informacijos apie apsinuodijimą trūkumas

Tiesa, pasak mediko, pavojingiausia yra tai, jog dažnu atveju nežinoma, kuo apsinuodijo asmenys, kuriems prireikia gydytojų pagalbos.

„Bet daug grėsmingesnis yra tas dalykas, kad mes nežinome, kuo jie apsinuodija konkrečiai. Mes turime tiktai bendrą vaizdą, kad yra pažeista kažkurių organų veikla. Tas informacijos neturėjimas mums kai kada yra reikšmingas darbe“, – kalbėjo skyriaus vadovas.

Pasak jo, apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis grėsmė didžiausia yra vasara, kai vaikai nebelanko mokyklų, gyvena ne pagal įprastą rutiną.

„Žinome, kad gyvenimas tampa nebe struktūrizuotas. Nestruktūrizuotas gyvenimas vaikams teikia papildomas pagundas, o kitiems – galimybę prieiti prie tų vaikų“, – akcentavo A. Dagys.

Šiemet Kauno klinikose tai jau antras atvejis

R. Kėvalo teigimu, klinikose tai jau yra antras atvejis, kada nuo apsinuodijimo psichotropinėmis medžiagomis mirė nepilnametis.

„Jeigu kalbėti apie mūsų Vaikų intensyvios terapijos skyrių ir mūsų kliniką, tai šiemet jau antras atvejis“, – nurodė gydytojas.

Paklaustas, ar pirmasis atvejis irgi buvo susijęs su elektroninėmis cigaretėmis, Vaikų klinikos vadovas teigė nedetalizuosiantis, nes toksinė medžiaga į organizmą gali patekti įvairiais būdais.

„Galima išgerti, galima uostyti, galima į veną susileisti, galima naudoti veipinimo (garinimo – ELTA) principu ar elektroninių cigarečių. Koks skirtumas? Toksinė medžiaga patenka į kūną ir atlieka savo juodą darbą“, – teigė R. Kėvalas.

Patarimas tėvams: kalbėtis ir rodyti tinkamą pavyzdį savo elgesiu

Pasak R. Kėvalo, tėvų kalbėjimas su savo vaikais ir jų informavimas yra viena iš svarbiausių prevencinių priemonių, siekiant užkardyti tokius nepilnamečių apsinuodijimo atvejus.

„Tėvai su paaugliais turi kalbėti apie tas rizikas. Nebūkime naivūs, kad vaikai, ypatingai paaugliai, nepabandys, nes statistika kalba už save. Praktiškai, kas antras paauglys yra bandęs elektronines cigaretes“, – teigė gydytojas.

„Tiesiog reikia įspėti, kas už to slypi, kas gali būti. Ir ypatingai tada, kada yra labai daug įvairių toksinių medžiagų, kurios dedamos į skysčius“, – sakė jis.

R. Kėvalas taip pat pabrėžė, kad ir tėvai turėtų savo elgesiu rodyti tinkamą pavyzdį, nes „daugelis suaugusiųjų daro tą patį“.

„Aš nekalbu apie psichotropines medžiagas. Aš kalbu apie labai paplitusį, ypatingai tarp moterų (kas man labai keista) rūkymą, elektroninių cigarečių vartojimą. Tiesiog tas čiulpimo refleksas iš kūdikystės sugrįžo į brandžią motinystę ir tęsiasi“, – aiškino Vaikų klinikos vadovas.

Apie paauglio mirtį antradienį Eltai patvirtino Kauno klinikų atstovė Karolina Račkauskienė.

Kaip anksčiau pranešė policija, 15-metis į Kauno klinikas iš Jonavos buvo atvežtas birželio 30 d. Anot teisėsaugos, buvo įtariama, jog nepilnametis (gim. 2010 m.) galimai apsinuodijo narkotinėmis medžiagomis.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas nepilnamečiams. 

Tas, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dvylikos metų.