R. Budbergytė: diskusijas su EK dėl trūkstamų RRF lėšų pradėtume tik turėdami konkrečius NT mokesčio projektus

Vilnius, kovo 29 d. (ELTA).

Valdantiesiems sutarus keisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūrą ir tokiu būdu siekti gauti dalį „užšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų, socialdemokratė, buvusi finansų ministrė Rasa Budbergytė sako, kad diskusija su Europos Komisija (EK) galėtų būti pradėta tik Seime registravus konkrečius NT mokesčio projektus. Visgi, nors politikė nesiima vertinti, ar Lietuva spės gauti visas jai numatytas kitąmet besibaigiančio finansinio instrumento lėšas, prognozuoja, kad spartinant šiuos procesus naujos formos NT mokestis įvestas galėtų būti nuo kitų metų. 

„Kitų metų birželį mes turime paskutinį tą laikroduką, kada mes galime kažką padaryti, nes (RRF plano – ELTA) laikotarpis baigiasi kitų metų rugpjūčio mėnesį, tai yra labai labai mažai laiko“, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo R. Budbergytė.

„Naujos kartos Lietuva“ planas šaliai iš viso numato 3,8 mlrd. eurų bendro RRF plano lėšų, iš kurių Lietuva šiuo metu yra gavusi tik 1,8 mlrd. eurų – mažiau nei pusę visos numatytos europinės paramos.

Paskutinį mokėjimą iš EK Lietuva gavo pernai gruodį – išmokėta 463 mln. eurų, atėmus išankstinį finansavimą.

„Kai turėsime aiškesnį NT mokesčio modelį, jis bus registruotas Seime, kažkoks projektas bus, kuris atkeliaus iš Vyriausybės, tuomet, įsivaizduoju, gali prasidėti tam tikros konsultacijos su Europos Komisija“, – tikino R. Budbergytė.

Dėl to mokestinius projektus Seime, anot parlamentarės, ketinama registruoti artimiausiomis savaitėmis, o, pakeitimus spėjus priimti dar pavasario sesijoje, jie įsigaliotų nuo 2026-ųjų.

R. Budbergytė pridūrė tiksliai nežinanti, kiek RRF fondo lėšų būtų atlaisvinta, priėmus dabartinio formato NT mokesčio pakeitimus. 

„Nėra viskas taip paprasta, kad galėčiau pasakyti, kad čia eina kalba apie šimtus milijonų. Tiesiog yra tas vienas kriterijus, kuris yra susijęs su NT mokesčiu – prie jo yra prikabinti keli kiti kriterijai ir, kol šitas nejuda, nejuda ir tie“, – aiškino parlamentarė.

„Ten (RRF rodiklių – ELTA) tokia sudėtinga metodologija, kaip pati buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė sako – jeigu aš būčiau žinojusi, kad ten viskas taip sudėtinga, aš būčiau tikrai nepadariusi tam tikrų tokių žingsnių – tai galima vadinti ir klaidomis, padarytomis tikrai netyčia, nežinojimo ir dar nesupratimo tos tikrai labai sudėtingos metodologijos“, – pažymėjo buvusi finansų ministrė.

Neįgyvendinus su mokesčių lengvatomis susijusių pokyčių, pernai pavasarį EK Lietuvai skyrė sankciją ir neišmokėjo 8,7 mln. eurų iš įšaldytos 26 mln. eurų RRF subsidijos. 

Vėliau vasarą dėl šio sprendimo Ingridos Šimonytės vadovaujamai Vyriausybei kreipusis į Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT), dabartinis Ministrų kabinetas ieškinį nusprendė atsiimti. Premjeras Gintautas Paluckas tuomet sakė, jog bylinėjimosi procesas būtų neperspektyvus.

NT mokesčio pokyčius vadina būtinybe

Tiesa, pasak R. Budbergytės, nevertinant poreikio pasiekti trūkstamus rodiklius „užšaldytoms“ RRF lėšoms gauti, NT mokestį Lietuvai keisti yra būtina, norint mažinti nuo 2026-ųjų daugeliui žmonių augsiančią mokestinę naštą, Registrų centrui atnaujinus būsto vertes.

„Nekilnojamojo turto mokestis (...) yra toks labiausiai nesutarimų ir emocijų keliantis mokestis, tai noriu tiesiog pasakyti tą svarbų dalyką – kad mes nieko nedaryti tikrai negalime. Ir pagrindinė priežastis tikrai ne ta, kad RRF lėšos, Europos Komisija ar kažkas – tiesiog nuo sausio 1 dienos įsigalios naujos bazinio vertinimo turto vertės. Ir tas naujumas praktiškai beveik šimtu procentu, reiškia dvigubai (augs NT vertė – ELTA)“, – kalbėjo R. Budbergytė.

Paskutinį visuotinį NT vertinimą Registrų centras atliko 2021 m., jį reikia daryti kas penkerius metus – skaičiuojama, kad kitąmet šios vertės kilti galėtų 70-90 proc., kas didintų ir NT mokestį.

„Jeigu mes nieko nedarytume, tie žmonės, kuri šiandien nemoka mokesčių, staiga atsidurtų tokioje padėtyje, kad jiems tektų mokėti staiga gana didelį tą mokestį“, – pridūrė politikė.

R. Budbergytė pateikė pavyzdį, jog gyventojai, kurie šiuo metu moka virš 500 eurų metinio NT mokesčio, nekeičiant tvarkos nuo 2026-ųjų mokėti turėtų maždaug 2,5 tūkst. eurų.

„Mes, valdantieji, dabar esame pastatyti prieš šitą faktą ir prieš tą faktą, kad vis tiek tie tarptautiniai ekspertai, ta pati Europos Komisija nuo mūsų neatstoja ir sako – galvokite, kažką reikia daryti“, – aiškino parlamentarė.

Anot jos, dar svarstomi skirtingi variantai, kaip tam tikroms visuomenės dalims mažinti NT mokesčio visuotinumą – esą tarp siūlymų išlieka konkrečios neapmokestinamos kartelės nustatymas arba mažiausia galima metinė mokesčio suma, kurios mokėjimus administruoti būtų per brangu.

„Turime surasti vis tiek sutarimą, (…) kokios turi būti vis dėlto tos grindys. (…) Ieškome to sutarimo, kas tai galėtų būti – ar ta mokesčio apskaičiuoto suma, kurią, jeigu tau reikia mokėti, tu nemokėsi, nes ji per maža, kad būtų lengvai administruojama ar atneštų tam tikrų pajamų didesnių į mūsų biudžetą, ar tam tikra kartelė minimali, kuri pasakytų (…) – turi ramiai turtą už kokių 20, 30 tūkst., gali būti ramus, kad tavęs tai nepalies. Bet tada nebūtų to visuotinumo“, – svarstė R. Budbergytė.

Anot parlamentarės, pagal dabartinę tvarką per metus iš NT mokesčio surenkama apie 16 mln. eurų, o priėmus pakeitimus, skaičiuojama, ši suma daugiausiai galėtų dvigubėti.

„NT mokestis, manau, nebus tas tvarus labai šaltinis, kur ten staiga papildys mūsų biudžeto pajamas ir iš jo mes galėsime ar kokią gynybą finansuoti, ar tą pačią infrastruktūrą“, – aiškino ji.

Dabar gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, mokesčio nemoka, tuo metu NT vertei siekiant iki 300 tūkst. eurų taikomas 0,5 proc. mokesčio tarifas. NT nuo 300 iki 500 tūkst. eurų vertės turintys gyventojai moka 1 proc. tarifą, už daugiau nei pusę milijono eurų vertės NT – 2 proc. tarifą.

Pagal valdančiųjų siūlymus, apmokestinimas būtų pradedamas nuo nulinės NT vertės, tačiau būtų taikomi mažesni tarifai – iki 200 tūkst. eurų jis siektų 0,1 proc., nuo 200 iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., o kitam brangiausiam turtui, priklausomai nuo vertės, būtų taikomi 0,5 proc., 1 proc. ar 2 proc. tarifai.

Diskusijų apie visuotinį gynybos mokestį pradėti neketina

Mokestinės pertvarkos fone pasigirstant siūlymams įvesti visuotinį gynybai skirtą mokestį, R. Budbergytė sako, kad socialdemokratai tokią idėją atmeta kaip nepriimtiną – politikės teigimu, nėra poreikio įvesti gyventojams nepažįstamų naujo formato visuotinių mokesčių.

„Mes dabar apie tai tikrai nediskutuojame ir nediskutuosime, mes apsisprendėmė, kad jokių tokių visuotinių gynybos mokesčių, mums toks kelias yra nepriimtinas. Kam jis atrodo priimtinas, tikriausiai mažai išmano apie mokesčių sistemas, kurios yra pasaulyje – tikrai nėra dabar jokios tokios priežasties nusisukti nuo to, kas yra klasika ir prie ko žmonės yra pripratę, netgi biudžetas prie ko pripratęs ir Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri turi administruoti tuos mokesčius“, – tikino R. Budbergytė.

Siūlymą įvesti visuotinį gynybos mokestį, kuris priklausytų tiesiogiai nuo pajamų dydžio, išsakė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, koalicijos partnerių Demokratų „Vardan Lietuvos“ atstovas Giedrimas Jeglinskas.

„Čia lengvai kalbėti, galima fantazuoti, ką nori, bet aš siūlyčiau neužsiimti fantazijomis, o kalbėti apie tai, kas yra realu“, – akcentavo R. Budbergytė.

ELTA primena, kad šią savaitę posėdžiavusi koalicinė taryba finalizavo mokestinės pertvarkos siūlymus.

Sutarta dėl pelno mokesčio kėlimo 1 proc. – stambioms įmonėms jis augtų iki 17 proc., lengvatinis – iki 7 proc.

Didinant NT mokesčio visuotinumą, kartu siūloma taikyti 50 proc. lengvatą pirmajam būstui, pažeidžiamiems žmonėms, taip pat vykdantiems oficialią būsto nuomos veiklą. Taip pat siūloma 4 proc. apmokestinti nenaudojamą apleistą NT.

Pusė NT mokesčio būtų skiriama savivaldybėms, likusi pusė tam tikrą laikotarpį eitų į Valstybės gynybos fondą.

Be to, siūloma gyventojų pajamas apmokestinti pagal dydį, o ne jų rūšį ir pagal tris gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus – iki 36 metinių vidutinių darbo užmokesčių (VDU) uždirbančių gyventojų pajamoms būtų taikomas 20 proc. tarifas, pajamoms nuo 36 iki 60 VDU – 25 proc., o virš 60 VDU – 32 proc. tarifas.

Siūloma ir įvesti cukraus mokestį saldiesiems gėrimams, 10 proc. apmokestinti draudimo sutartis, taikant 5 proc. lengvatą kai kurioms civilinės atsakomybės įmokoms.

Premjeras Gintautas Paluckas teigė, kad priėmus visus numatomus mokestinius pakeitimus būtų planuojama surinkti apie 500 mln. eurų per metus.