Putinas: Ukrainoje kariauja daugiau nei 700 tūkst. Rusijos kareivių
Politika agresija prieš Ukrainą Karinės operacijos Dronai Dirbtinis intelektas Vladimiras Putinas Rusija Ukraina
Maskva, birželio 12 d. (dpa-ELTA).
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį, per birželio 12 d. minimą nacionalinę šventę, Kremliuje kalbėjosi su kariais ir pareiškė, kad Rusija karo zonoje Ukrainoje dislokavo daugiau nei 700 tūkst. kareivių.
Gynybos ministro Andrejaus Belousovo lydimas V. Putinas pasitikinčiai kalbėjo apie pergale pasibaigsiančią „specialiąją karinę operaciją“, kurią įsakė pradėti prieš šalį kaimynę 2022 m. vasarį ir kuri greitai virto didžiausiu nuo Antrojo pasaulinio karo konfliktu Europoje.
„Žingsnis po žingsnio, ne taip greitai, kaip norėtume, bet vis tiek judame į priekį; judame į priekį kiekvieną dieną“, – sakė V. Putinas.
Dar gruodį, per metinę spaudos konferenciją, kai viešai atsakė į klausimus, V. Putinas minėjo, kad Ukrainoje kariauja maždaug 700 tūkst. Rusijos kareivių. Tuo metu jis sakė, kad tai daugiausia jauni žmonės, įskaitant tuos, kurie gimė praėjusio amžiaus paskutinį dešimtmetį.
Skundai dėl Ukrainos dronų
Kareiviai išsamiai papasakojo apie problemas, kurias sukelia Ukrainos kariuomenės dislokuoti dronai, šiuo tikslu naudojant ir palydovinio ryšio tinklą „Starlink“. Rusija anksčiau šiais metais prarado prieigą prie šio tinklo.
V. Putinas pripažino, kad Ukraina sustiprino dronų panaudojimą, ir teigė, kad taip ji siekia suskaldyti Rusijos visuomenę ir padaryti ekonominės žalos, bet tvirtino, jog tai nepavyks.
Jis pridūrė, kad dabar Rusija kuria dirbtiniu intelektu aprūpintus dronus ir savo žemos Žemės orbitos palydovų tinklą. Pasak prezidento, techniškai problema išspręsta, tereikia ją išplėsti.
Jau kelis mėnesius Ukrainos kariuomenė intensyvina dronų atakas prieš Rusijos naftos pramonę, siekdama sumažinti Rusijos pajamas iš eksporto ir pakirsti visuomenės paramą karui.
Rusijos okupacinė valdžia Kryme neseniai apribojo benzino tiekimą, o žibalo eksportas iš Rusijos uždraustas iki lapkričio pabaigos.
person Viljama Sudikienė (ELTA)
Birželio 12 d., Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, užsidegė antžeminė talpa, esanti grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ teritorijoje.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Pajėgų valdymo valdybos Situacijų koordinavimo skyrius patikslino, kad užsidegė antžeminės talpos apšiltinimo medžiaga.
Nors pirminiais duomenimis, žmonės nenukenčia, tačiau gaisras buvo užgesintas tik 21.21 val.arrow_forward
Po audros, kuri nuslinko per Lietuvą ketvirtadienį, dar 931 šalies gyventojas neturi elektros pagal „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenis. Bendrovės atstovė Rasa Juodkienė teigė, kad siekiama atkurti tiekimą visiems vartotojams dar penktadienį. Sutrikimų atjungtų klientų skaičius nuo ryto svyravo tarp 2 ir 2,5 tūkst., nes panaikinus sutrikimus, yra aptinkami nauji.arrow_forward
Vilniuje, Elektrėnų savivaldybėje, Vievyje, užsidegė antžeminė talpa, esanti grūdų perdirbimo įmonės „Malsena“ teritorijoje.
Pradinė informacija teigė, kad atvira liepsna cisterna su parafinu, tačiau vėliau patikslinta, kad užsidegė antžeminės talpos apšiltinimo medžiaga.
Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos išsiųstos į įvykio vietą.arrow_forward