PSO: nuo 2022 m. karščiai Europoje nusinešė daugiau nei 200 tūkst. gyvybių
Ženeva, birželio 11 d. (AFP-ELTA).
Po to, kai per gegužę kilusią karščio bangą kai kuriose šalyse buvo užfiksuotos aukščiausios istorijoje to mėnesio temperatūros, Pasaulio sveikatos organizacija ketvirtadienį pranešė, kad nuo 2022 m. „tylusis žudikas“ – karštis – Europoje pražudė daugiau nei 200 tūkst. žmonių.
„Klimato kaitos padariniai kelia akivaizdžią ir realią grėsmę, o jos tiesioginė ir pražūtingiausia apraiška yra ekstremalus karštis“, – sakė Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono direktorius Hansas Henri Kluge‘ė.
„Karštis yra tylusis žudikas, tačiau jis nėra neišvengiamas“, – kalbėdamas Berlyne vykusiame renginyje, skirtame pristatyti naujas gaires dėl žmonių apsaugos nuo ekstremalių karščių, sakė H. Kluge‘ė.
Ekstremalus karštis ypač kenkia labai seniems ir labai jauniems žmonėms bei tiems, kurie serga širdies, inkstų ir kitomis ligomis, nes sukelia dehidrataciją, šilumos smūgį ir pablogina esamą sveikatos būklę.
Dauguma iš tų 200 tūkst. mirčių buvo „visiškai išvengiamos“, teigė H. Kluge‘ė, o šis skaičius yra tik „ledkalnio viršūnė, nes dar milijonai žmonių nukentėjo fiziškai ir psichiškai“.
Mokslininkai teigia, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita skatina atsirasti ekstremalias oro sąlygas, o tokie reiškiniai kaip karščio bangos, sausros ir potvyniai tampa vis intensyvesni ir dažnesni.
H. Kluge‘ės teigimu, Europa „šyla greičiau nei bet kuris kitas žemynas“.
PSO rekomendacijose valdžios institucijos raginamos įdiegti veiksmingas įspėjimo apie karščio pavojų sistemas ir užtikrinti ryšį su pažeidžiamomis gyventojų grupėmis.
Organizacija ragina imtis daugiau veiksmų, siekiant sumažinti neigiamą ekstremalaus karščio poveikį, taikant miestų planavimo priemones, pavyzdžiui, kuriant ir išsaugant daugiau žaliųjų zonų.
Be to, rekomenduojama, kad socialinės tarnybos užtikrintų, jog vyresniojo amžiaus žmonės vartotų pakankamai skysčių, taip pat keistų darbuotojų pamainas, kad jie galėtų išvengti vidurdienio saulės.
Nors tokie pavieniai veiksmai kaip karščio vengimas yra svarbūs, „to nepakanka sisteminei krizei įveikti“, – sakė H. Kluge‘ė, ragindamas imtis „suderintų, ryžtingų ir institucinių priemonių“.
Gegužės pabaigoje didelę Vakarų Europos dalį užklupo rekordiškai ankstyva vasaros karščio banga, kurią JT klimato reikalų vadovas Simonas Stiellis pavadino „žiauriu priminimu apie vis didėjantį klimato krizės poveikį“.
Praėjusią savaitę Ispanijos valdžios institucijos pranešė, kad šių metų gegužę užregistruotas didžiausias su karščiu susijusių mirčių skaičius nuo 2015 metų.
person Jūras Barauskas (ELTA)
Laikinasis Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius teigia, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) kuravimas net nebuvo atsidūręs ant koalicinių derybų stalo.
Sinkevičius pabrėžia, kad jų manevrų laisvė nėra susijusi su URM ir šis klausimas turėtų būti pabaigtas.
Šis postas, anot Sinkevičiaus, net nebuvo svarstytas derybų metu.arrow_forward
Derybų metu buvo sutarta, kad Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ galėtų koordinuoti tris ministerijas, o „valstiečių“ frakcija išsaugotų turimas kvotas Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijose. Vis tik, nenurodyta, kurios ministerijos atiteks demokratams. Derybas planuojama užbaigti kitos savaitės viduryje.arrow_forward
Ketvirtadienio rytą Toronte, Kanadoje, vykdytas reidas į butą, susijęs su išpuoliu prieš JAV konsulatą, baigėsi policijos pareigūno mirtimi. Toronto policijos viršininkas Myronas Demkiwas pranešė, kad 43 metų konsteblis Marcas Pinizzotto buvo pašautas ir vėliau mirė ligoninėje. 19 metų įtariamasis vis dar laisvėje.arrow_forward