Vilnius, birželio 10 d. (ELTA).
Vilniaus apygardos prokuratūra nusprendė neskųsti teismo nuosprendžio dalies, kuria buvo atmestas jos beveik 4 tūkst. eurų ieškinys buvusio Lietuvos kariuomenės vado Valdemaro Rupšio byloje.
Vilniaus apygardos teismas gegužės 21 d. nuosprendžiu kaltu dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir sukčiavimo pripažino buvusį kariuomenės vadą, skyrė jam 20 tūkst. eurų baudą bei 5 metams atimta teisė dirbti valstybės tarnyboje. Bausmė skirta tokia pat, kokios prašė kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Stanislavas Barsulis.
Teismas pripažino, kad savo veiksmais, implantuodamas savo dantis kariuomenės sąskaita, V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei. Teismas nustatė, kad dantų kariuomenės vadas neteko ne dėl traumos per komandiruotę Vokietijoje, o dėl ligos.
Tačiau teisėja Ugnė Gailiūnienė atmetė prokuroro vardu Krašto apsaugos ministerijos pareikštą ieškinį abiem nuteistiesiems, nes jis pareikštas netinkamo subjekto vardu. Ji sakė, kad šis ieškinys gali būti reiškiamas ir civiline tvarka.
„Teismas prokuratūros kaltinimą pripažino pagrįstu, o ieškinį nurodė teikti civilinio proceso tvarka. Paliksim tą klausimą spręsti ieškovui – kariuomenei ar ministerijai“, – Eltai trečiadienį sakė prokuroras S. Barsulis.
Teismas pripažino, kad savo veiksmais V. Rupšys padarė didelę neturtinę žalą kariuomenei ir valstybei.
Nuosprendis neįsiteisėjo, nes buvo apskųstas – apeliacinius skundus pateikė V. Rupšys ir kartu su juo nuteistas kariuomenės odontologas Šarūnas Ratkus.
Pernai spalį į teismą atvykusi Krašto apsaugos ministerijos atstovė Ernesta Jankauskaitė pareiškė, kad asignavimų valdytojas yra ministras, jis paskirsto lėšas institucijoms ir kariuomenei.
„Ar patyrėme žalą mes paliekame teismui dėl žalos spręsti, jis įtraukė mus į bylą“, – sakė ministerijos atstovė.
Esant tokiai situacijai, teisėja U. Gailiūnienė leido ministerijos atstovei nedalyvauti kituose šios bylos posėdžiuose.
Civilinį ieškinį, vos prasidėjus V. Rupšio ir Š. Ratkaus teismo procesui, pareiškė prokuroras S. Barsulis. Jo teigimu, to nepadarė Krašto apsaugos ministerija (KAM), tačiau pats prokuroras turi teisę pateikti civilinį ieškinį, jeigu mano, kad buvo padaryta žala valstybei.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog apgaule buvo išvengta turtinės prievolės, todėl siekiama prisiteisti 3 tūkst. 768 eurų sumą.
„Kadangi ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad apgaule buvo išvengta turtinės prievolės, t. y. buvo apmokėtas gydymas iš KAM lėšų, ministerija nepateikė ieškinio. Todėl prokuroras, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 117 straipsnio nuostatomis, teikia ieškinį būtent dėl tos sumos priteisimo“, – žurnalistams tada sakė prokuroras.
Pasak jo, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus KAM pranešimą, kuriame buvo nurodytos visos sumos ir duomenys – jais civilinis ieškinys ir grindžiamas.
person Ingrida Steniulienė (ELTA)