Prokuratūra: nėra draudžiama apklausti politiką kaip specialųjį liudytoją ir inicijuoti jo imuniteto panaikinimą

Vilnius, rugpjūčio 23 d. (ELTA).

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl teisėsaugos veiksmų, tiriant „čekiukų“ istorijas, prokuratūra nurodo, kad teisės aktai nedraudžia tuo pačiu metu ir apklausti politiką kaip specialųjį liudytoją, ir inicijuoti jo teisinio imuniteto panaikinimą. 

„Pastebėtina, kad teisės aktai nenumato draudimo apklausti asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 82 str. 3 d. tvarka ir tuo pačiu metu inicijuoti ir vykdyti jo teisinės neliečiamybės panaikinimo procedūrą“, – teigiama prokuratūros atsakyme Eltai.

Minėtas Baudžiamojo proceso kodekso straipsnis numato specialiojo liudytojo apklausos tvarką.

Kaip nurodė prokuratūra, apygardų prokuratūrų prokurorai, manydami, kad ikiteisminiame tyrime būtina kreiptis į Seimą dėl leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, kreipiasi į Generalinę prokuratūrą, tačiau tai, anot prokuratūros, nestabdo reikiamų ar suplanuotų tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo šiuose tyrimuose.

„Iki Seimo leidimo patraukti Seimo narį baudžiamojon atsakomybėn, Seimo narys, jo sutikimu, gali būti apklaustas kaip specialus liudytojas, jei ikiteisminį tyrimą organizuojantis ir jam vadovaujantis prokuroras priima tokį sprendimą“, – teigia prokuratūra.

Kėlė klausimą, kam reikalinga apklausa, jei prašoma panaikinti neliečiamybę

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kodėl politikai „čekiukų“ bylose kviečiami į apklausas kaip specialieji liudytojai, jei prokuratūra jau kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti jų teisinį imunitetą. 

Vienas iš šiuos klausimus kėlusių politikų – „čekiukų“ byloje figūruojantis parlamentaras, partijos „Nemuno aušra“ atstovas Saulius Bucevičius. Praėjusią savaitę prokuratūrai paskelbus, kad generalinė prokurorė Nida Grunskienė išsiuntė Seimui kreipimąsi dėl S. Bucevičiaus teisinės neliečiamybės panaikinimo, politikas neslėpė nuostabos dėl susidariusios situacijos, mat jis ketino dalyvauti apklausoje kaip specialusis liudytojas

„Man keisčiausia arba baisiausia yra, kad esu kviečiamas 13 valandai į Specialiųjų tyrimų tarnybą paaiškinimus duoti, bet 12 valandą ponia Grunskienė praneša, kad kreipsis į Seimą –  yra mano, Tomo Martinaičio pavardės. Tai aš visiškai nesuprantu. Dabar ką tik esu išėjęs iš tarnybos (Specialiųjų tyrimų tarnybos  – ELTA), negalėjau duoti išsamius parodymus. Aš nebežinau, kuriame statuse esu, kaip čia viskas vyksta“, – Eltai pasakojo S. Bucevičius. 

S. Bucevičius kėlė klausimą, kodėl jį reikėjo kviestis į apklausą kaip specialųjį liudytoją, jei iki tol pasirodė informacija apie prašymą panaikinti jo teisinį imunitetą. 

Prokuratūra nurodo, kad panaikinti S. Bucevičiaus teisinę neliečiamybę prašoma, tiriant 2019–2023 metų kadencijos Akmenės rajono savivaldybės tarybos narių išlaidų pagrįstumą. 

Kaip rodo Seimui adresuotas prokuratūros raštas, su kuriuo susipažino ELTA, STT atliekamame ikiteisminiame tyrime S. Bucevičius įtariamas suklastojęs 4 vienetus Akmenės rajono savivaldybės tarybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, ataskaitų, įtraukdamas į jas duomenis ir pridėdamas kvitus, apmokėtus ne savo vardu, o 7 juridinių, 6 fizinių asmenų mokėjimo kortelėmis ir 1 užsienio banko išduota mokėjimo kortele.

Kreipdamasi dėl politiko neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra nurodo, kad šie galimai suklastoti dokumentai buvo pateikti Akmenės rajono savivaldybės administracijai, po to S. Bucevičius galimai pasisavino jam patikėtą svetimą, Akmenės rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – pinigus, kurių bendra suma – 818,88 eurų. 

Prašo naikinti dar dviejų parlamentarų imunitetus

Generalinė prokurorė N. Grunskienė išsiuntė kreipimusis į Seimą su prašymais panaikinti ir „čekiukų“ bylose figūruojančių socdemų Tomo Martinaičio bei laikinojo susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio teisines neliečiamybes.

Seimui pateiktuose raštuose nurodoma, kad turimi duomenys leidžia manyti, jog T. Martinaitis galėjo suklastoti 12 dokumentų – tarybos nario išlaidų ataskaitų. Manoma, kad į minėtas ataskaitas buvo įtraukti kvitai už įgytus degalus už maždaug 2 tūkst. eurų. Teisėsaugos duomenimis, išlaidos už degalus apmokėtos 29 skirtingomis mokėjimo kortelėmis, kurios priklauso ne T. Martinaičiui, o 26 fiziniams asmenims, 2 juridiniams asmenims, 1 mokėjimo kortelė išduota užsienio banko. 

Taip pat skelbiama, kad į ataskaitas T. Martinaitis įtraukė atostogų metu patirtas 1 158,19 eurų išlaidas už degalus bei komandiruočių metu patirtas 322,95 eurų išlaidas už degalus. Skaičiuojama, kad iš viso T. Martinaitis galėjo pasisavinti Akmenės rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą, tai yra pinigus, kurių bendra suma – 3 525,77 euro.

Seimui nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad E. Sabutis, būdamas Jonavos rajono tarybos nariu, galėjo suklastoti 18 išmokų avanso apyskaitų ir pasisavinti beveik 3 tūkst. eurų. Manoma, kad klastojimas vyko į apyskaitas įtraukus išlaidas „Telia Lietuva“ teiktoms televizijos ir televizijos įrangos įsigijimo išsimokėtinai paslaugoms. Taip pat prokurorams įtartini pasirodė politiko pateikti kuro kvitai, kurie buvo apmokėti ne paties E. Sabučio, o ne mažiau kaip 10 juridinių ir fizinių asmenų mokėjimų kortelėmis.

Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus savivaldos politikų lėšų įsisavinimo tyrimą „Skaidrinam“ ir dėl to kilus skandalui dėl galimo politikų piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis, į teisėsaugos akiratį pakliuvo daugybė savivaldybių.