Pristatytas Vilniaus evakuacijos planas: karinės invazijos atveju visas miestas evakuojamas nebūtų

Vilnius, balandžio 23 d. (ELTA).

Vilniaus miesto savivaldybėje trečiadienį pristatytas miesto evakuacijos planas. Šis planas, kuris rengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, hibridinių atakų, branduolinių grėsmių, stiprių gamtinių stichijų, ekstremalių infrastruktūros avarijų atvejams.

Vilniaus miesto savivaldybėje surengtos spaudos konferencijos metu sostinės meras Valdas Benkunskas teigė, kad sostinė evakuacijos planą turėjo ir iki šiol, tačiau jis buvo labiau teorinis, neatnaujintas. Naujas planas rengtas maždaug metus. 

Pasak miesto mero, Vilniaus evakucijos planas skirtas karinės invazijos, hibridinių atakų, branduolinių grėsmių, stiprių gamtinių stichijų, ekstremalių infrastruktūros avarijų atvejams. 

„Mes rėmėmės, pirmiausia, Ukrainos pavyzdžiais, Kijyvo miestu, (...) artėjant 2022 metų vasario 24 dienai. Tos pamokos buvo stebėtos iš ten. Taip pat žiūrėjome ir JAV miestų evakuacijos planus. Aišku, ten kontekstas yra kitas – daugiau dėl stichinių nelaimių ir gamtos sąlygų teko evakuoti didelius miestus“, – aiškino V. Benkunskas.

Anot V. Benkunsko, šiuo metu planas labiausiai aktualus galimos karinės invazijos scenarijui. Tiesa, kaip tvirtino V. Benkunskas, situacija yra stabili, apie karinę invaziją nėra kalbama.

„Evakuacijos planas yra mūsų gynybos politikos plano dalis. (...) Skelbėme, kad Vilnius, Lietuvos sostinė, esanti 30 kilometrų priešiškos valstybės sienos, yra ypatingoje geografinėje lokacijoje. Dėl to mūsų pasirengimo praktika yra kitokia, lyginant su Talinu ar Ryga. (...)

Planas, aišku, dabar labiausiai galbūt yra aktualus karinės grėsmės atveju, bet lygiai taip tap jis būtų aktualus kitais atvejais, jei įvyksta kokia avarija, gamtinė stichija, yra branduolinė grėsmė“, – aiškino sostinės metas.

Vilniaus mero teigimu, karinės invazijos į Lietuvą atveju, pagal evakuacijos planą, visas Vilnius evakuojamas nebūtų.

„Jei kiltų karinė grėsmė miestui, pirmiausia, ruoštumėmės miesto gynybai ir kuo galėtume padėti gynybai, nes krašto ir sostinės gynbyba, pirmiausia, yra kariuomenės reikalas“, – sakė V. Benkunskas.

Anot jo, karo atveju greičiausiai būtų paskelbta mobilizacija ir sprendimus priimtų komendantūra kartu su kariuomene, teikiant nurodymus savivaldybei. V. Benkunskas vylėsi, kad visgi karinės invazijos scenarijų reikėtų vertinti ir per žvalgybos perspektyvą, tikintis, kad apie galimus pavojus valdžios institucijos ir visuomenė būtų šalies žvalgybos įspėti iš anksto. 

Įvardintos pagrindinės evakuacijos kryptys

Vilniauas miesto evakucijos planą sudaro viešoji dalis, kuri skirta visuomenei, ir neviešoji dalis. Pastaroji skirta valdžios institucijoms, tarpinstituciniam bendradarbiavimui.

Kaip teigė V. Benkunskas, viešoji sostinės evakuacijos plano dalis bus pateikta spausdintame leidinyje, kuris bus pasiekiamas bibliotekose, Vilniaus seniūnijose, kitose įstaigose, taip pat bus pateikiama ir plano elektroninė versija.

„Reikalingas žmonių aktyvumas, susipažįstant su evakuacijos planu, apgalvojant savo individualią situaciją. (...) Geriausia turėti šeimos planą, apimant artimiausius giminaičius, ypač tuos, kuriems reikalinga kažkokia speciali pagalba“, – dėstė sostinėms meras. 

Kaip nurodoma Vilniaus evakuacijos plane, evakuacijos procesas susideda iš šių dalių: perspėjimo gavimas, išvykimas, saugios zonos arba laikino apgyvendinimo vietos pasiekimas, informacijos ir pagalbos gavimas, grįžimas į gyvenamąsias vietas (jei leidžiama).

Perspėjimo signalai vilniečiams, kaip nurodoma plane, būtų perduodami sirenomis, garsiniais signalais, telefoniniais pranešimais, per radiją, televiziją, socialinius tinklus.

Vilniaus miesto evakuacijos plane numatytos 69 žmonių surinkimo vietos. 

Plane nustatytos trys pagrindinės sostinės evakuacijos kryptys: Panevėžio ir Šiaulių kryptis (Ukmergės gatvė), Klaipėdos ir Kauno kryptis (išvažiavimas per A1 magistralę), Alytaus ir Lenkijos pasienio kryptis (Savanorių prospektas, Gariūnų gatvė, Liepkalnio gatvė, Eišiškių plentas).