Prieš vienalytę partnerystę pasisakanti teisingumo viceministrė: mano pozicija nekinta

Vilnius, spalio 13 d. (ELTA).

Prieš tos pačios lyties asmenų partnerystę pasisakiusi teisingumo viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė pripažįsta, kad jos pozicija minėtu klausimu nekinta. Visgi, ji tiksliai neįvardija, kokį įstatymo projektą, siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl partnerystės, parengs ministerija – tai esą priklausys nuo ministrės Ritos Tamašunienės pozicijos.  

Eltos kalbinta K. Zamarytė-Sakavičienė pabrėžė esanti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, tad esą jos požiūris į tos pačios lyties asmenų partnerystę, rengiant įstatymo projektą, nebus lemiantis. 

„Aš esu politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautoja, viceministrė, kurią įpareigoja Vyriausybės programa ir kuri vykdo ministrės politiką. Aš savo politikos ar savo kažkokių politinių prioritetų neturiu ir nevykdau. Tai, kaip ministrė matys reikalinga, taip mes ir rengsime ir šiuos, ir kitus teisės aktus“, – dėstė teisingumo viceministrė. 

„Ne, mano pozicija (dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės – ELTA) nekinta, bet ji visiškai nėra lemiama, nes lemia būtent ministrės pozicija“, – pridūrė K. Zamarytė-Sakavičienė.

Ji teigė, kad šiuo metu Teisingumo ministerija dar nerengia įstatymo projekto, kuriuo būtų įgyvendintas KT nutarimas dėl partnerystės.

„Kol kas mes prie šito klausimo per daug nedirbam. Mes dabar ministerijoje ruošiame Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą“, – sakė ji.

Anksčiau ne kartą siūlymus įteisinti tos pačios lyties asmenų partnerystę kritikavusi K. Zamarytė-Sakavičienė neslėpė, kad jos pozicijos minėtų klausimu nepasikeitė. Ji savo ruožtu tvirtino esanti nustebusi dėl viešojoje erdvėje kilusių svarstymų, ar ji yra tinkama viceministrės pareigoms. 

„Ta mano pozicija (dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės – ELTA) yra vieša. (...) Tik noriu pastebėti, kad tiek valstybės tarnyboje, tiek bet kokioje kitoje srityje pagal Konstituciją žmonės visiškai negali būti diskriminuojami dėl savo pažiūrų. Tai yra imperatyvi norma ir keista, kad Lietuvoje žmonės to nežino ir kelia tokius klausimus – dėl įsitikinimų yra svarstomas žmogaus tinkamumas eiti tam tikras pareigas. Taip neturėtų būti demokratinėje teisinėje valstybėje“, – komentavo K. Zamarytė-Sakavičienė.

Teisingumo ministrė R. Tamašunienė anksčiau svarstė, kad vargu, ar tos pačios lyties partnerystės įstatymo projektas Seime sulauktų palaikymo. Ministrė buvo užsiminusi apie galimybę toliau parlamente svarstyti Artimo ryšio įstatymo projektą.

TTK pirmininkas abejoja, ar viceministrė tinkama pareigoms

Savo ruožtu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininkas Julius Sabatauskas abejoja, ar pasisakymais prieš vienalytes partnerystes pagarsėjusi K. Zamarytė-Sakavičienė yra tinkama eiti teisingumo viceministrės pareigas. 

Pasak parlamentaro, kyla didžiulė abejonė, ar Teisingumo ministerija, kurioje dirba partnerystės priešininkė, parengs įstatymo projektą, kuriuo būtų įgyvendintas KT nutarimas dėl porų gyvenimo ne santuokoje. 

„Čia kyla interesų konfliktas, jeigu yra asmenys, kurie viešai reiškia, kad to nedarys arba niekada tam (tos pačios lyties partnerystei – ELTA) nepritars. Tada reikia tai įvertinti. Jeigu tu eini tas pareigas, turi atsakomybę, turi pareigą ir tai yra konstitucinė pareiga, ne šiaip sau. Todėl labai rimtai reikia pasvarstyti, dėl tų žmonių. Jeigu jie nevykdys tos pareigos, atsakomybės ir atitikimo toms pareigoms, ar jie gali toliau eiti tas pareigas?“ – Eltai kalbėjo J. Sabatauskas.

TTK pirmininkas pabrėžė, kad premjerei Ingai Ruginienei teks reikalauti iš Teisingumo ministerijos, jog ši parengtų partnerystės įstatymo projektą. 

Praėjusią savaitę premjerė I. Ruginienė pareiškė – jeigu Teisingumo ministerija nepateiks partnerystę reglamentuojančio įstatymo projekto, jis galėtų būti pateiktas Seimui kitu būdu.

„Aš jau ne vieną kartą sakiau, kad Konstitucinio Teismo sprendimas mus įpareigoja spręsti šitą klausimą ir tikrai labai norėčiau, kad be jokių didesnių batalijų tą klausimą mes spręstume“, – žurnalistams teigė I. Ruginienė. 

ELTA primena, kad balandį KT nusprendė, jog tai, kad Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu Civiliniame kodekse įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.