Prieš NATO viršūnių susitikimą E5 sunkiasvorės Merzo kvietimu renkasi Berlyne

Politika agresija prieš Ukrainą Tarptautiniai santykiai Geopolitika Gynyba NATO Ukraina Donaldas Trumpas

Berlynas, birželio 24 d. (dpa-ELTA).

Likus dviem savaitėms iki NATO viršūnių susitikimo Turkijoje, trečiadienį Berlyne, Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo kvietimu, susitinka penkių stipriausių Europos šalių lyderiai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Keiras Starmeris, šią savaitę paskelbęs, kad atsistatydina, dalyvaus diskusijose, per kurias daugiausia dėmesio veikiausiai bus skiriama tolesnei paramai Ukrainai, Europos vaidmeniui po konflikto su Iranu ir naštos pasidalijimui tarp NATO valstybių. 

Tai pirmasis E5 šalių susitikimas aukščiausiuoju lygiu nuo pastarojo karinio Aljanso viršūnių susitikimo Hagoje 2025 m. birželį. 

Grupę sudaro keturios Europos valstybės, Didžiojo septyneto (G7) narės, ir Lenkija, turinti sieną su Rusija ir laikanti save Rytų Europos valstybių interesų atstove. Viršūnių susitikime Nyderlanduose taip pat dalyvavo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. 

Europiečių diplomatinėms pastangoms užbaigti karą Ukrainoje iki šiol vadovavo E3 –Vokietija, Prancūzija ir Didžioji Britanija, tačiau sulaukė Italijos ir Lenkijos kritikos. Tikėtina, kad būsimas grupės formatas taip pat bus diskusijų tema Berlyne. 

Tikimasi, kad NATO generalinis sekretorius Markas Rutte internetu prisijungs prie susitikimo iš Vašingtono, kur trečiadienį turėtų susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Jų derybos dėl Europos indėlio į kolektyvinę gynybą bus sudėtingos. 

JAV vadovybę taip pat nuvylė NATO sąjungininkių paramos stoka per karą su Iranu. Prancūzija, Didžioji Britanija ir Vokietija tikisi tai atsverti dislokuodamos minų paieškos įrenginius ir karo laivus, kad užtikrintų didesnį saugumą Hormuzo sąsiauryje, skiriančiame Iraną ir Omaną, jei paliaubos tęsis. 

NATO aukščiausiojo lygio susitikimas numatytas liepos 7–8 d. Turkijos sostinėje Ankaroje.

person Viljama Sudikienė (ELTA)

Naktį į trečiadienį dronai puolė Rusijos Orenburgo sritį ir, remiantis pranešimais, galėjo pataikyti į „Gazprom“ helio ir dujų perdirbimo gamyklas. Apie ataką pranešė regiono gubernatorius Jevgenijus Solncevas, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė. Stebėtojai pranešė, kad taikiniai buvo Orenburgo helio gamykla ir dujų perdirbimo gamykla, kurios priklauso „Gazprom“ ir yra didžiausios šios pramonės šakos įmonės.arrow_forward

Bir 24d. access_time14:32

Seimas svarsto Energetikos ministerijos siūlymą leisti viename objekte turėti kelis nepriklausomus elektros tiekėjus ir greičiau juos keisti. Šis modelis leistų vartotojams pasirinkti skirtingus tiekimo planus atsižvelgiant į jų individualias reikmes. Be to, numatoma leisti vartotojams keisti elektros tiekėją per 2 darbo dienas, vietoje dabar galiojančio mėnesio laikotarpio.arrow_forward

Bir 24d. access_time14:35

Vokietijos pareigūnai surengė reidus į patalpas, susijusias su buvusia Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ dukterine įmone, dėl įtarimų dėl sabotažo ir Užsienio prekybos įstatymo pažeidimo. Federaliniai prokurorai atliko kratas patalpose Berlyne ir vienoje Frankfurto įmonėje, susijusiose su buvusia „Gazprom Germania“. Įtariama, kad Rusijos invazija į Ukrainą buvo lydima tyčinio bandymo sutrikdyti dujų tiekimą Vokietijai.arrow_forward

Bir 24d. access_time14:08

Naujausia Vidaus reikalų ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos gyventojų apklausa rodo, kad 90% gyventojų yra patenkinti valstybės ir savivaldybių teikiamomis paslaugomis. Dažniausiai gyventojai kreipėsi dėl asmens dokumentų tvarkymo, socialinių išmokų ir kompensacijų bei komunalinio ūkio ir aplinkos tvarkymo paslaugų. Tyrimas atskleidė ir tobulintinas sritis, kurios yra sveikatos apsaugos administravimas, socialinės paslaugos ir viešoji tvarka.arrow_forward

Bir 24d. access_time14:00