Prie Seimo vėl rinksis protestuotojai: ragins politikus atsisakyti siūlymų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei
Politika LRT įstatymo pataisos Įstatymų leidyba Žmogaus teisės LRT Seimas Žurnalistų profesionalų asociacija
Vilnius, balandžio 8 d. (ELTA).
Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms įveikus pirmąjį balsavimą Seime, trečiadienį prie parlamento rinksis dėl šiame projekte numatytų visuomeninio transliuotojo valdysenos principų protestuojantys gyventojai.
Planai organizuoti protestą viešai pristatyti kovo pabaigoje. Tuomet Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigė, jog iniciatyvos organizatorių netenkina numatyti ribojimai visuomeninio transliuotojo eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.
Anot B. Davodonytės, planuojamu protestu siekiama, jog politikai atsisakytų įstatymo nuostatų, keliančių grėsmę žiniasklaidos laisvei.
„Nepaisant dešimčių tūkstančių žmonių, besirinkusių į protestus prie Seimo gruodžio mėnesį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo. Tai – tiesus ir greitas kelias į jums visiems priklausančio visuomeninio transliuotojo kontrolės perėmimą. Taip būtų pažeista ir jūsų teisė žinoti bei gauti teisingą informaciją“, – teigiama socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbtame renginio aprašyme.
„Pagrindinis klausimas dabar – ar mes atiduosime mūsų visų visuomeninį transliuotoją tokiems veikėjams kaip Žemaitaitis, Skardžius, Zuokas, Girskienė ir pan.? Ir ką dar turėsime jiems atiduoti po to? Mes siūlome padaryti viską, kad visuomeninis transliuotojas liktų laisvas, priklausantis piliečiams, ne politikams“, – akcentuoja organizatoriai.
Kaip skelbta, kovą Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui. Už jį balsavo 67 Seimo nariai, 31 pasisakė prieš, o dar 6 parlamentarai susilaikė.
Naujame LRT įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl siūlomų LRT pataisų vyko ne vienas protestas
Pernai gruodį valdančiųjų atstovai Seime siekė skubos tvarka priimti įstatymo pataisas dėl supaprastintos LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos.
Tiesa, opozicijai registravus šimtus komiškų pasiūlymų, pataisų svarstymas parlamente užsitęsė, o sutrikus Seimo Kultūros komiteto vadovo Kęstučio Vilkausko sveikatai, projekto priėmimas neįvyko.
Pirminiame valdančiųjų projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT vadovą būtų balsuojama slaptai. Be to, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, t. y. bent 7 iš 12.
Šis projektas sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės bei dalies tarptautinių organizacijų kritikos — prie Seimo vyko protestai, platinta peticija.
Protesto iniciatoriai tuomet teigė, kad Seimo valdančioji koalicija dirba prieš valstybę, bet anksčiau ar vėliau esą turės išgirsti protestuotojus.
Žiniasklaidos atstovai ragino valdančiuosius atmesti siūlomas pataisas.
Po kritikos sulaukusių siūlymų buvo nuspręsta pristabdyti pataisų svarstymą skubos tvarka, Seimo pirmininkas Juozas Olekas subūrė darbo grupę, kurioje buvo parengtas atnaujintas pataisų projektas.
person ELTA (ELTA)
Vokietijos parlamento pirmininkė Julia Klöckner, pradėdama vizitą į Estiją ir Lietuvą, pabrėžė svarbų Baltijos regiono vaidmenį Europos saugumo architektūrai. Ji pažymėjo, kad Baltijos regionas yra vienas iš Europos strateginių ir saugumo politikos centrų, o Baltijos šalys demonstruoja, kad už saugumą ir atsparumą atsakinga ne tik kariuomenė, bet ir visa visuomenė.
Vizito metu Klöckner ketina skirti daugiausia dėmesio dvišaliams santykiams su ES ir NATO valstybėmis, saugumo padėčiai regione, skaitmeninimui ir kibernetiniam saugumui. Ji taip pat pridūrė, kad Vokietija galėtų pasimokyti iš NATO rytinio flange esančių ir su Rusija besiribojančių šalių.
Po pietų Klöckner atvyko į Taliną, kur ji susitiko su Estijos politikais, kurie gyrė Vokietijos vadovaujantį vaidmenį užtikrinant Europos saugumą ir NATO rytinio flango apsaugą.arrow_forward
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis planuoja kandidatuoti dar vienai kadencijai. Jis teigė, kad per dabartinę kadenciją buvo įgyvendinta tik 80% suplanuotų darbų, tačiau daugiau darbų yra suplanuota kitai kadencijai. Kitas kandidatas į Kauno merus yra LSDP narys Audrius Radvilavičius.arrow_forward
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, 2025 m. pasaulyje žuvo 326 humanitarinės pagalbos darbuotojai. Per praėjusius trejus metus žuvusiųjų skaičius siekia daugiau kaip tūkstantį, o daugiausiai žūčių – 560 – užfiksuota Gazos Ruože ir Vakarų Krante. JT skubios pagalbos koordinatorius Tomas Fletcheris kritikuoja, kad tai yra apsaugos sistemos žlugimas ir puolimas prieš JT Chartiją ir tarptautinę teisę.arrow_forward