Vilnius, gegužės 13 d. (ELTA).
Praėjusią savaitę Lenkijai ir Prancūzijai dvišaliu formatu įsipareigojus teikti abipusę karinę pagalbą, prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis į tokius susitarimus žiūri skeptiškai. Pasak jo, jei Lietuva imtųsi sudarinėti papildomas dvišales sutartis, tai gali kelti abejones, ar šalis tikrai pasitiki NATO Aljansu.
„Vienokius ar kitokius susitarimus tiek su Lenkija, tiek su Vokietija mes turime, tačiau tai nėra alternatyva NATO narystei, nėra kažkokios papildomos saugumo garantijos“, – antradienį „Žinių radijui“ tikino D. Matulionis.
„(Papildomi susitarimai – ELTA) gali sukelti abejonių, ar mes pasitikime NATO kaip gynybos ir atgrasymo organizacija. (...) Tačiau neturime pagrindo nepasitikėti NATO atgrasymo ir gynybos politika, kuri pastaruoju metu yra konsoliduojama“, – pabrėžė jis.
Pasak šalies vadovo patarėjo, Lenkijos ir Prancūzijos susitarimas rodo bandymą sukurti strateginę partnerystę. Tačiau, anot jo, kol kas įžvelgti tokio susitarimo pridėtinę vertę yra sunku.
„Turime gerai veikiančius regioninius planus, kurie yra paremti priešakinės gynybos principu. Turime visus reikalingus įgaliojimus Aljanso pajėgų vadui. Taip pat – oro pajėgos, jūrinis komponentas – veikia visai neblogai“, – vardijo D. Matulionis.
„Vienintelis dalykas, ko trūksta ir galbūt Hagos viršūnių susitikime bus apie tai kalbama – reikia daugiau pajėgumų, reikia skirti daugiau pinigų tiems pajėgumams įsigyti. (…) Sausumos komponente turime daug problemų ir jas reikia kuo greičiau išpildyti tam, kad turėtume tvirtą stuburą, jei kas nors bandytų kėsintis į Aljanso teritoriją“, – akcentavo jis.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės pabaigoje Prancūzija ir Lenkija naują bendradarbiavimo ir draugystės sutartį, į kurią įtrauktas ir straipsnis dėl gynybos, įpareigojantis šalis teikti abipusę paramą agresoriaus puolimo atveju.
Panašias sutartis Prancūzija jau yra pasirašiusi su Vokietija, Italija ir Ispanija.
person Raminta Majauskaitė (ELTA)