Prezidento patarėjas: bus iš naujo formuojamas Nacionalinis sukčiavimų tyrimų centras
Teisėsauga Finansiniai nusikaltimai Organizuotas nusikalstamumas Kibernetinis saugumas
Vilnius, gegužės 26 d. (ELTA).
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Andrius Varnelis pranešė, kad policija infromavo apie naujai formuojamą Nacionalinį sukčiavimų tyrimų centrą.
„Šiandien policijos generalinis komisaras informavo apie naujai formuojamą Nacionalinį sukčiavimų tyrimų centrą, skirtą būtent elektroniniams sukčiavimams tirti“, – spaudos konferencijos metu po prezidento inicijuoto Skaitmeninio saugumo forumo „Saugus skaitmeninis pasaulis: suvienytas atsakas į sukčiavimą“ pranešė A. Varnelis.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas teigė, kad Lietuvoje pavyko stabilizuoti sukčiavimų elektroninėje erdvėje situaciją – pernai tokių nusikaltimų fiksuota 7 proc. mažiau negu 2024 m.
Policijos vadovas tvirtino, kad šiuo metu kuriami naujo tyrimo centro pagrindai. Šis centras padėtų aktyviau kovoti su sukčiavimu.
„Šiuo metu kuriamas centralizuotas elektroninių sukčiavimų tyrimo centras Lietuvos policijoje su stipriu analitiniu branduoliu Lietuvos kriminalinės policijos biure ir penkiais dideliais tyrimo centrais Lietuvos didžiosiose apskrityse, kas leistų plačiau pamatyti vaizdą ir labiau tyrimus nukreipti ne į kiekvieno atskiro atvejo tyrimą, o į pačio fenomeno tyrimą, nusikalstamų tinklų nustatymą, išskaidymą“, – aiškino A. Paulauskas.
Praėjusių metų kovą Prezidentūroje tarp įvairių šalies institucijų buvo pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Memorandumą pasirašė Generalinės prokuratūros, policijos, Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro ir kitų institucijų atstovai.
Prokurorai žada apjungti tyrimus
Spaudos konferencijoje dalyvavusi generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigė, kad prokuratūroje dirba apie 90 prokurorų, kurie specializuojasi sukčiavimo atvejų tyrimuose. Anot jos, šie ir kiti prokurorai nuolat kelia savo kvalifikaciją.
Jos teigimu, prokuratūra, stiprindama kovą su sukčiavimu, toliau aktyviai bendradarbiaus su kitomis institucijomis, skirs dėmesį ir tarptautiniam bendradarbiavimui.
„Tęsime susitikimus su visuomene, ką darėme iki šio, kad kuo daugiau žmonių, ypač rusiškai kalbančių žmonių, kad juos pasiektų žinia, (...) jog jie suprastų, kad jiems skambina, su jais bando susisiekti asmenys, turėdami ne pačių geriausių tikslų“, – dėstė N. Grunskienė.
Taip pat, anot prokuratūros vadovės, tyrimus dėl sukčiavimų bus siekiama apjungti, siekiant įrodyti, kad sukčiai galėjo veikti organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime.
Per kelis metus iš gyventojų išviliota apie 40 mln. eurų
Prezidento patarėjas A. Varnelis pažymėjo, kad sukčiavimo atakų mastas Lietuvoje auga, tačiau kartu pridūrė, jog pastebimas ir stiprėjantis atsakas tokiems nusikaltimams.
„2024 ir 2025 metais gyventojų patirti nuostoliai (dėl sukčių atakų – ELTA) išliko stabilūs, tai yra po 20 milijonų eurų, tačiau apsaugotų lėšų suma per metus išaugo beveik tris kartus – nuo 15 milijonų eurų 2024 metais iki 40 milijonų eurų 2025 metais“, – komentavo A. Varnelis.
Jo teigimu, jei ne institucijų, mobilaus ryšio operatorių pastangos, sukčiai iš žmonių išviliotų dar daugiau pinigų.
Pasak A. Varnelio, stebint sukčiavimo mastų augimą ir tendencijas, kad sukčiai Lietuvos gyventojus atakuoja ir iš užsienio šalių, Lietuva sieks, jog kova su sukčiavimu taptų vienu iš būsimo Lietuvos pirmininkavo Europos Sąjungos Taryboje prioritetu.
LB valdybos pirmininkas: sukčiavimo bandymų augimas – eksponentinis
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus savo ruožtu teigė, jog bandymai finansiškai apgauti Lietuvos gyventojus pastaraisiais metais yra ženkliai išaugę, o didelė dalis visų bandymų institucijoms net nežinomi.
„Turimais duomenimis, praėjusiais metais sukčiavimo būdu buvo bandyta pavogti 60 mln. eurų. Jei palygintume šiuos skaičius su keletu metų prieš tai, matytume, kad augimas buvo eksponentinis. Tai, ką žinome, yra tik dalis to, kas iš tikrųjų vyko erdvėje – didelė dalis šios nusikalstamos veikos yra nežinoma“, – kalbėjo G. Šimkus.
Tiesa, anot jo, statistika rodo, jog sukčiavimo prevencija veikia.
„Pernai du trečdaliai sukčiavimo atvejų buvo užkardyti. Šiais metais, pirmo ketvirčio duomenimis, mes matome, kad sukčiavimo būdu buvo bandoma pavogti 11 mln. eurų, tačiau trys ketvirtadaliai buvo užkardyti finansinių institucijų. Tai rodo, kad sukčiavimo prevencija veikia“, – teigė LB vadovas.
„Labai svarbu yra toliau dirbti ir stiprinti elektroninio sukčiavimo prevenciją įvairiomis kryptimis“, – tikino G. Šimkus.
Anot jo, LB kartu su kitomis šalies institucijomis per pastaruosius metus pavyko kovą su sukčiavimu perkelti iš pavienių iniciatyvų į nuoseklią ir sisteminę prevencijos politiką. Tiesa, dabar LB valdybos pirmininkas tikisi, kad Vyriausybė kuo greičiau pradės svarstyti kitas, šių metų pradžioje centrinio banko pasiūlytas priemones kovoti su sukčiais.
„Vienas svarbiausių LB darbų per praėjusius metus yra parengti Mokėjimo įstatymo ir Vartojimo kreditų įstatymo pakeitimų siūlymus – juos pristatėme ir pateikėme Finansų ministerijai vasarį. Labai tikiuosi, kad netrukus jie bus svarstomi Vyriausybėje“, – sakė G. Šimkus.
LB Finansų ministerijai pasiūlė įstatymo pakeitimus kovai su finansiniu sukčiavimu – sugriežtinti mokėjimo operacijų patvirtinimą bei bankams suteikti teisę nurašyti lėšas iš gavėjų sąskaitos, jei paaiškėja, kad jos įgytos neteisėtai.
Šiuos įstatymų projektus Vyriausybė planuoja teikti Seimui pavasario sesijoje, o dalis jų įsigaliotų jau šiemet, kita dalis – 2027 m. lapkritį.
Augo internetinių svetainių klastojimo skaičius
Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje nurodoma, kad policija pernai registravo 2 838 nusikalstamos veikos, padarytas elektroninėje erdvėje. Tokio pobūdžio nusikalstamų veikų pernai, palyginus su 2024 m., sumažėjo 7 proc.
„Bendroje nusikalstamumo struktūroje nusikalstamų veikų, padarytų elektroninėje erdvėje, santykis 2025 m. sumažėjo 2 proc. punktais. 2025 m. sumažėjęs tiek bendrojo nusikalstamumo, tiek nusikalstamumo elektroninėje erdvėje lygis nerodo nusikalstamumo rizikos augimo. Ši situacija išlieka stabili pastaruosius penkerius metus“, – teigiama ataskaitoje.
Statistika rodo, kad didžiausią dalį pernai elektroninėje erdvėje padarytų nusikaltimų, sudarė sukčiavimai – 44 proc. (palyginti su 2024 m., 37 proc. mažiau), nusikaltimai elektroninėje erdvėje siaurąja prasme – 21 proc. (palyginti su 2024 m., 9 proc. daugiau), neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas – 15 proc. (palyginti su 2024 m., 4 proc. mažiau).
Nacionalinės kibernetinio saugumo būklės ataskaitoje pabrėžiama, kad vertinant su sukčiavimu susijusius nusikaltimus, padarytus elektroninėje erdvėje, pastebima, jog praėjusiais metais (kaip ir 2024 m.) dominavo tie patys sukčiavimo elektroninėje erdvėje būdai, tačiau kartu atkreipiamas dėmesį į tai, kad labai išaugo apgaulingų skambučių ir svetainių klastojimo internete atvejų skaičius: apgaulingi telefoniniai skambučių skaičius pernai, lyginant su 2024 m. išaugo 36 proc., o svetainių klastojimo internete mastas padidėjo net 95 proc.
person Gytis Pankūnas (ELTA)
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė teigia, kad Lietuva nėra gavusi Latvijos prašymo išduoti „Latvijas Krajbanka“ bendrasavininkį ir vieną iš bankrutavusio „Snoro“ banko vadovų Vladimirą Antonovą. Ji nurodė, kad jei tokio prašymo gautų, Generalinė prokuratūra jį vertintų. Šiuo metu V. Antonovas yra teismo žinioje ir laikomas nežinomomis sąlygomis.arrow_forward