Prezidento patarėjas apie Rusijos provokacijų grėsmę: kritiniu atveju NATO Lietuvoje dislokuotų daugiau pajėgų
Vilnius, liepos 21 d. (ELTA).
Prezidento vyriausiasis patarėjas Deividas Matulionis sako, kad NATO sąjungininkai, esant kritinei saugumo situacijai dėl galimų Rusijos provokacijų regione, būtų pasirengę Lietuvoje dislokuoti papildomų pajėgumų. Jis pabrėžia, kad Aljansas rimtai vertina perspėjimus apie artimiausiais mėnesiais išaugusią galimų Rusijos provokacijų grėsmę tiek Baltijos regione, tiek kitose Europos valstybėse.
„Mes esame įspėję ir Aljansas labai rimtai žiūri į tai. Jeigu iš tikrųjų visi indikatoriai rodytų, kad situacija yra kritinė, tai aš neabejoju, kad būtų skiriamos ir papildomos pajėgos, ir oro gynybos pajėgumai“, – „Žinių radijui“ sakė D. Matulionis.
Prezidento patarėjas taip pat pažymėjo, kad galimos Rusijos provokacijos gali būti įvairaus pobūdžio – nuo vadinamųjų „klaidingos vėliavos“ operacijų, kai už veiksmus siekiama apkaltinti Ukrainą, iki sabotažo atvejų. Pasak D. Matulionio, nuo tokių grėsmių nėra apsaugota nė viena valstybė, o didesnį pavojų gali patirti šalys, kurios aktyviai remia Ukrainą.
„Svarbu pabrėžti, kad čia niekas neturi imuniteto. Ne vien tik mūsų regionui yra grėsmė, bet yra grėsmė ir kitoms valstybėms, kurios turi labai aktyvius paramos Ukrainai ryšius“, – kalbėjo D. Matulionis
Jis taip pat atmetė galimybę, kad Rusija šiuo metu galėtų planuoti plataus masto karinę invaziją į kurią nors NATO valstybę. Anot jo, tokio scenarijaus tikimybė yra itin maža, tačiau Lietuvos institucijos imasi priemonių užtikrinti, kad galimos grėsmės netaptų realiais veiksmais šalies teritorijoje.
ELTA primena, kad šalies vadovas Gitanas Nausėda praėjusią savaitę interviu TV3 teigė, kad yra duomenų, jog Rusija planuoja tam tikras selektyvias kinetines operacijas prieš kaimynines valstybes. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva galimoms provokacijoms ruošiasi.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas nurodė, jog pasirodžius informacijai apie galimas Rusijos operacijas prieš Baltijos šalių kritinę infrastruktūrą, Lietuva sustiprino strateginių objektų apsaugą neribotam laikui.
Tiesa, jis taip pat pažymėjo, jog Lietuvos žvalgyba gauna signalų apie augančią Kremliaus agresiją, nors gausėjančių rusų karinių pajėgų pasienyje, kaip nurodė, nėra fiksuojama.
Robertas Kaunas sako, kad nors gausėjančių rusų karinių pajėgų pasienyje nefiksuojama, Lietuvos žvalgyba indikuoja apie augančią Kremliaus agresiją.
Birželį Vidaus reikalų ministerija (VRM) skelbė, kad Rusija gali planuoti provokacijas prieš objektus Baltijos valstybėse. Reaguojant į šiuos perspėjimus, imtasi papildomų priemonių svarbiausių kritinės infrastruktūros objektų apsaugai stiprinti.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas sakė, kad stiprinama tiltų, elektros pastotės, dujų tiekimo sistemos, ryšių mazgų apsauga. Vėliau jis teigė, kad ne tik sustiprinta kritinių objektų apsauga, bet ir prevenciškai dėliojami papildomi planai bei reakcijos į įvairius galimus Kremliaus veiksmus prieš mus.
Anot VRM, sustiprintą strateginių objektų fizinę apsaugą užtikrins Viešojo saugumo tarnyba (VST), o prireikus pagalbą teiks Lietuvos kariuomenė.
Tuo metu liepos pradžioje Didžiosios Britanijos laikraštis „The Telegraph“ skelbė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) perspėjo Varšuvą apie galimą Rusijos svarstomą riboto masto karinę provokaciją prieš Lenkiją artimiausiais mėnesiais.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis tuomet teigė negalintis šios informacijos nei patvirtinti, nei paneigti, tačiau pažymėjo, kad, atsižvelgiant į ją paskelbusio leidinio patikimumą, tokia informacija gali būti teisinga. Jis taip pat pareiškė, kad Varšuva žino apie Rusijos planus ir juos palygino su laikotarpiu prieš plataus masto invaziją į Ukrainą.
person Benjaminas Auryla (ELTA)