Premjero patarėjas: neatmetama galimybė parduoti tik dalį sostinės ministerijų miestelio

Vilnius, gegužės 16 d. (ELTA).

Vyriausybei skelbiant planus parduoti Vilniaus ministerijų miestelio projektą, premjero patarėjas ekonomikos ir finansų klausimais Gediminas Černiauskas sako, kad neatmetama galimybė rinkai siūlyti tik pirmu etapu atnaujintą kvartalo korpusą – šiuos darbus ketinama baigti iki kitų metų pabaigos.

„Kadangi jau yra sutartys pasirašytos pirmam etapui, matomai nutraukinėti sutartis ir mokėti delspinigius ar netesybas prasmės nėra – tie darbai, kurie numatyti pirmame etape, vyks. Ar bus nuspręsta parduoti visą tą kvartalą, ar galbūt tai, kas bus pirmo etapo metu panaudota valstybės reikmėms, čia yra atviras klausimas“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Černiauskas.

Jo teigimu, racionaliai šių sostinės nekilnojamojo turto (NT) objektų pardavimą turėtų organizuoti juos administruojantis Turto bankas.

„Dalis valstybinių institucijų šiandien yra privačiuose pastatuose, nuomojamuose, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija. (…) Tai kaip vienas iš variantų galėtų būti, kad kažkas (dalis ministerijų ar institucijų – ELTA) keliasi, tiesiog atsisakoma globalaus projekto, kad visus į vieną vietą sukelti“, – pridūrė premjero patarėjas.

Pasak Turto banko, viso ministerijų miestelio projekto preliminari vertė siekia 170 mln. eurų, G. Černiausko teigimu, galutinė suma bus gerokai didesnė.

Ministro pirmininko patarėjas pakartojo, kad šias lėšas būtų galima skirti svarbesnėms, pavyzdžiui, krašto apsaugos finansavimo reikmėms.

„Beveik dvigubinimui investicijų į gynybą reikia papildomų lėšų. Statyti ir karinius, gynybinius objektus, ir tuos, kurie galbūt šiek tiek kažkam pagerins kažkam gyvenimą, bet kartu reikalaus lėšų – Lietuva neišgali, tai yra ir sprendimo (dėl ministerijų miestelio projekto stabdymo – ELTA) pagrindas“, – teigė G. Černiauskas.

Anot jo, nors miestelio projektą atidėti taip pat nėra svarstoma, tačiau geopolitinė bei ekonominė situacija yra labai dinamiška.

„Ateitis yra labai daugiavariantinė, jeigu padėtis keisis, gali būti pakeisti ir sprendimai“, – aiškino G. Černiauskas.

Buvusios finansų ministrės, konservatorės Gintarės Skaistės teigimu, jos kadencijos Vyriausybė nusprendė ministerijų miestelio projektą paskirstyti per 5 etapus, vėliau užtruko projekto galimybių studijos derinimas su skirtingomis visuomenės grupėmis, savivaldybe.

„Tokie projektai, natūralu, kad laike gali išsitęsti, tas, matyti, ir įvyko“, – LRT radijui kalbėjo politikė.

G. Skaistės teigimu, ministerijų miestelio kūrimas buvo susijęs su didesnių pajamų generavimu – esą iš pastatų, kuriuose ministerijos yra įsikūrusios šiuo metu, pardavimo gautos pajamos būtų didesnės nei naujo pastato statybos ir įrengimo išlaidos, energetiniai kaštai.

„Tokiam efektyvesniam turto valdymo klausimui šitas projektas ir buvo parengtas – jis niekada nebuvo kažkoks politinis klausimas. Tiek Sauliaus Skvernelio Vyriausybė prieš tai rengė ministerijų miestelio projektą, tiek buvusi Vyriausybė rengė“, – pridūrė ji.

Pernai lapkritį, užsitęsus viešųjų pirkimų procedūroms, Vyriausybė pirmo projekto etapo sostinės Algirdo Goštauto gatvės pastatų atnaujinimo vertę padidino iki daugiau nei 19,4 mln. eurų.

Anksčiau šių objektų paskirtis pakeista iš mokslo į administracinę — pirmu etapu, kaip planuota, ateityje čia turėjo įsikurti Žemės ūkio, Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijos.

Pirmojo projekto etapo rangos ir projektavimo darbus vykdo viešąjį pirkimą laimėjusi statybų bendrovė „Naresta“. 

Rekonstrukciją planuojama baigti iki 2026 m. gruodžio pabaigos, pirmu etapu suremontuoti bendro 9 tūkst. kv. metrų ploto penkiaaukščius pastatus.