Premjerė apie siekį Seime išbraukti sankcijų klausimą: atsirado iniciatyvų pastiprinti tekstą
Politika agresija prieš Ukrainą Įstatymų leidyba Tarptautiniai santykiai Nacionalinis saugumas Inga Ruginienė Rusija Ukraina
Vilnius, balandžio 15 d. (ELTA).
Iš antradienio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės siekus išbraukti Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, šį siūlymą palaikiusi premjerė Inga Ruginienė sako, kad taip balsavo, nes atsirado iniciatyvų pastiprinti šio projekto tekstą.
„Buvo klausimas ne išbraukti, bet atidėti dėl teksto papildymo. Formuluokime taip, kaip buvo“, – žurnalistams Vyriausybėje teigė I. Ruginienė.
„Taip, tai yra svarbu ir visiškai pritariu Kęstučiui Budriui. Bet jeigu atsirado iniciatyvų papildyti ir pastiprinti tekstą – kodėl ne, kodėl tuo nepasinaudoti. Bet Seimas nusprendė kitaip – viskas gerai“, – akcentavo ji.
Premjerė tikina, kad Seimui priėmus sprendimą šio klausimo neatidėti – toks variantas ją tenkina.
„Kalbėjome apie darbotvarkę. Darbotvarkės pateikimas reiškia, kad klausimą galima buvo iš darbotvarkės perkelti kitai dienai, padirbėjus stipriau su pačiu tekstu“, – sakė Vyriausybės vadovė.
„Viskas gerai. Buvo siūlymų pastiprinti tekstą, bet Seimas apsisprendė. Viskas gerai, tuo ir galime užbaigti“, – pabrėžė ji.
Kaip skelbta, antradienį Seimas po svarstymo pritarė Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisoms.
Tiesa, vos prasidėjus Seimo plenariniam posėdžiui „valstietis“ Valius Ąžuolas pasiūlė iš darbotvarkės išimti ribojamųjų priemonių klausimą. Politikas argumentavo, neva reikia daugiau laiko apsispręsti. Vėliau to Seimo „Nemuno aušros“ frakcijos vardu prašė ir Remigijus Žemaitaitis. Vis tik, klausimas liko darbotvarkėje.
Įstatymo projektu siūloma numatyti draudimą į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos importuoti degalus transporto priemonių standartiniuose kuro bakuose, kai juose esantis degalų kiekis viršija 200 litrų. Teigiama, jog tai užkirstų kelią galimiems ES sankcijų pažeidimams, o taip pat būtų užkardoma netiesioginė parama Maskvos ir Minsko režimams.
Kartu numatoma, jog Vyriausybės sprendimu būtų galima įšaldyti lėšas ir ekonominius išteklius bei taikyti sektorines ribojamąsias priemones, jeigu ES lygmeniu nustatytos sankcijos, kurios taikomos Rusijai ar Baltarusijai, būtų iš dalies arba visiškai nebetaikomos.
ELTA primena, kad 2023 m. balandį buvo priimtas Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas.
Šis įstatymas galioja iki šių metų gegužės 2 d. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, jog Rusija ir toliau tęsia agresiją prieš Ukrainą, Vyriausybėje sausio pabaigoje buvo pristatytas siūlymas įstatymo galiojimą pratęsti. Atitinkamai ministrų kabinetas šiam siūlymui pritarė.
person Martyna Pikelytė (ELTA)
Vilnietis Mantas Danielius, nuteistas už šnipinėjimą Baltarusijai, į teismą padavė prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydamas atlyginti 100 tūkst. eurų neturtinę žalą. M. Danielius, kalbantis Pravieniškių 2-ame kalėjime, nori būti išmainytas į Baltarusijoje kalinčius Lietuvos piliečius. Jo skundą Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai kitą savaitę nagrinės Regionų administracinis teismas.arrow_forward
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys griežtai smerkia Irano karinius veiksmus prieš Persijos įlankos valstybes ir pabrėžia regiono saugumo svarbą. Lietuva aktyviai remia Persijos įlankos šalių bendradarbiavimo tarybos (GCC) šalis ir prisideda prie tarptautinių pastangų užtikrinti laisvą laivybą Hormuzo sąsiauryje. Susitikime buvo aptartas Europos Sąjungos (ES) ir GCC bendradarbiavimas, Lietuvos veiksmai stiprinti partnerystę su GCC valstybėmis ir paramos Ukrainai klausimai.arrow_forward