Premjerė: paskalos dėl krašto apsaugos finansavimo diskredituoja visą šalies gynybą

Vilnius, spalio 15 d. (ELTA).

Premjerė Inga Ruginienė teigia, kad kalbos apie per mažą arba netinkamai sureguliuotą kitų metų krašto apsaugos finansavimą diskredituoja visą šalies gynybą. Anot jos, visus sprendimus, susijusius su gynybos finansavimui skirtomis lėšomis, priims Vyriausybė.

„Nesuprantu, iš kur kyla šios paskalos ir man tai visiškai nepatinka, nes tai diskredituoja mūsų įdėtas pastangas stiprinti gynybą ir, man atrodo, 5,38 proc. daug ką pasako, nes tai yra daug daugiau, mes sparčiai augame ir kylame į viršų su didesniu finansavimu ir tai yra daug daugiau negu kai kas buvo padaręs per visą kadenciją“, – LRT Televizijai trečiadienį sakė I. Ruginienė.

„Nuvertinti tą dalyką tai yra diskredituoti visą šalies gynybą, aš sulyginčiau šiuos du dalykus tolygiai“, – pridūrė ji.

Premjerės teigimu, visus sprendimus, susijusius su krašto apsaugos sistemos finansavimui skirtomis lėšomis, atsakingai priims tik pilnos sudėties Vyriausybė. 

„Man atrodo, mes turime turėti platų žvilgsnį – skyrėme 4,7 mlrd. eurų gynybai ir visus sprendimus darys Vyriausybė. Tai reiškia, kad kiekvienas poreikis bus svarstomas Vyriausybėje pilna apimtimi, dalyvaujant visiems ministrams, ir tai yra atsakingas požiūris į valstybės išleistas lėšas“, – teigė premjerė. 

Neatsakinga būtų lėšas numatyti vien gynybos priemonėms

Premjerės I. Ruginienės teigimu, nebūtų atsakinga visą finansavimą skirti tiesiogiai krašto apsaugos priemonėms, nenumatant kitų reikalingų sričių, pavyzdžiui, infrastruktūros. Anot jos, gynybai turi būti pasirengę visi sektoriai. 

„Noriu pasakyti, kad mes galime prisipirkti tankų už visą šitą sumą, bet jeigu tankai neturės kaip privažiuoti prie strateginių objektų, tai, man atrodo, tai būtų tikrai neatsakingas požiūris. (...) Jeigu mes turime keturiolika ministerijų, tai X dienai turi būti pasirengusi kiekviena ministerija su visu savo sektoriumi“, – sakė I. Ruginienė. 

„Tą pamoką aš išmokau Ukrainoje. Ukraina irgi pirmomis dienomis patyrė nemažas nesėkmes tik dėl to, kad visi turėjo atskirą požiūrį. Dabar Ukraina demonstruoja ypatingą vienybę ir ypatingą susikalbėjimą tarp ministerijų ir institucijų – mes tas pamokas turime matyti ir išmokti, ir persikelti čia pas mus į Lietuvą“, – tęsė ji. 

Kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras LRT teigė girdėjęs apie norą investuoti į trinkeles savivaldybėse tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. 

Trečiadienį premjerė I. Ruginienė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, planuojama, kad gynybai skolintų lėšų skiriama nebus. 

Anksčiau valdantieji skelbė, kad gynybai kitąmet bus skiriama 5,2 proc. BVP.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti po 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė šį sausį.

Valstybės biudžeto projektą Vyriausybė svarstys ketvirtadienį