Premjerė įvertino Žemaitaičio kritiką: reikia investuoti ir į oro gynybą, ir į poligoną

Vilnius, kovo 18 d. (ELTA).

„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui kritikuojant valdžios planus steigti brigados dydžio poligoną Kapčiamiestyje ir raginant daugiau investuoti į oro gynybą, premjerė Inga Ruginienė sako, kad šių dviejų krypčių priešinti nereikėtų – anot jos, valstybės saugumui būtinos abi priemonės.

„Reikia investuoti ir į oro gynybą, ir į poligoną. Negalima supriešinti dviejų strategiškai svarbių priemonių. Ne vieną kartą, kai kalbėjomės apie saugumą, aš pati akcentavau, kad valstybės strateginė kryptis – sudėlioti saugumo prioritetus taip, kad mes visi kaip valstybė ir joje gyvenantys piliečiai jaustumėmės saugiai“, – žurnalistams Vyriausybėje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė. 

„Neabejotinai, prioritetas numeris vienas yra oro gynyba, bet ir kiti svarbūs strateginiai žingsniai irgi lygiai taip pat yra ypatingo dėmesio centre“, – akcentavo ministrė pirmininkė. 

Trečiadienį posėdžiavęs ministrų kabinetas pritarė Kapčiamiesčio ir Tauragės poligonų įstatymų projektams. Taip pat nutarta Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įkūrimą Seimui siūlyti svarstyti skubos tvarka. 

Ne kartą kritiškai apie planuojamą steigti poligoną kalbėjęs R. Žemaitaitis antradienį teigė, kad jo vadovaujama frakcija buvo susitikusi su krašto apsaugos ministru Robertu Kaunu dėl šio poligono steigimo projekto. Vis tik, kaip komentavo jis, susitikimas su ministru neįtikino – dalis jo vadovaujamos Seimo frakcijos atstovų šio projekto nepalaikys. 

Savo ruožtu pats krašto apsaugos ministras tikino, jog „aušriečiai“ turėjo nemažai klausimų, į kuriuos, pasak R. Kauno, jiems buvo atsakyta. 

„Aš vakar negirdėjau, kad palaikymo nėra. Aš vakar girdėjau klausimus, aš vakar į tuos klausimus atsakinėjau. Kaip ir su visomis (frakcijomis – ELTA) mes bendraujame. Taip, R. Žemaitaitis ir kiti frakcijos nariai turėjo labai konstruktyvių, gerų klausimų. Į juos manau, kad yra atsakyta ir tikiuosi koalicijos partnerių palaikymo projektui“, – kalbėjo ministras. 

Paklausta, kaip elgtųsi, jei R. Žemaitaičio vadovaujama frakcija iš tiesų nepalaikytų poligono projekto parlamente, Vyriausybės vadovė ragino sulaukti balsavimo.

„Palaukime balsavimo, pažiūrėkime, kas balsuos, kas nebalsuos, o tada įvertinsime tą situaciją“, – teigė I. Ruginienė. 

R. Kaunas: matome poreikį stiprinti ir oro gynybą, ir nacionalinę diviziją

Krašto apsaugos ministras, reaguodamas į vieno iš koalicijos partnerių kritiką, akcentavo, jog iki 2030 m. oro gynybai yra numatytos ne mažesnės nei 2 mlrd. eurų siekiančios investicijos. Kartu jis pabrėžė, jog ir ši suma gali kisti. 

„Besikeičiant situacijai kiekvieną kartą mes turime galimybę tas investicijas peržiūrėti. Faktas, kad oro gynyba yra viena iš prioritetinių sričių“, – akcentavo ministras. 

R. Kauno teigimu, karinio konflikto atveju svarbu ne tik oro gynybos, tačiau ir sausumos gynybiniai pajėgumai. 

„Minimas politikas (R. Žemaitaitis – ELTA) ne taip ir seniai sakė, kad: „Žiūrėkite, Irane viskas ore vyksta ir reikia vien tik oro.“ Šiandien matome, kad Irane jau atsiranda ir sausumos dedamoji“, – teigė R. Kaunas. 

„Lietuvoje mes dirbame tikrai nuosekliai. Matome poreikį stiprinti oro gynybą ir tą nuosekliai darome. Lygiai taip pat kuriame savo nacionalinę diviziją – priimame Vokietijos partnerių brigadą. Ir mums, ir jiems reikia vietos treniruotis. Tos vietos ir yra mokomosios teritorijos ir poligonai“, – pabrėžė jis. 

Ministrų kabinetas pritarė poligonų įstatymų projektams

Kaip skelbta, trečiadienį Vyriausybė pritarė Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektai, taip pat sutarė išplėsti Tauragės karinį poligoną

Tiesa, Kapčiamiesčio poligono ir karinio mokymo teritorijos įkūrimą ministrų kabinetas Seimui siūlo svarstyti skubos tvarka. 

Šiuo įstatymo projektu siūloma Kapčiamiesčio poligoną padalinti į dvi funkcines zonas, kurių viena bus skirta manevravimui, o kitoje bus įrengtos kovinio šaudymo šaudyklos. Šios teritorijos iš viso sudarytų 14,6 tūkst. hektarų plotą.

Maždaug du trečdaliai teritorijos atliks karinio mokymo funkciją ir bus skirti manevravimui, taktinio judėjimo pratyboms bei administraciniams pastatams. Šioje dalyje iš viso yra 77 sodybos, jų savininkai ar ten įsikūrę verslai galės rinktis – ar pasilikti, ar per 60 mėnesių turtą parduoti valstybei supaprastinta tvarka.

Tuo metu karinio poligono funkciją atliksianti teritorija su kovinio šaudymo zona bus koncentruota vakarinėje poligono dalyje prie Lenkijos sienos, čia iš viso yra 13 sodybų. Į šią dalį patenkantis privatus nekilnojamasis turtas bei verslai bus išperkami vadovaujantis patvirtintu įstatymu. Individualias turto ir verslų vertinimo paslaugas atliks nepriklausomi turto vertintojai.

Gyventojams bus kompensuojama ir neturtinė žala, kuri sieks 45 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA) dydį – 51,8 tūkst. eurų už sodybą.

Mokomojoje poligono teritorijoje esančių sodybų savininkai per penkerius metus galės apsispręsti, ar likti ten gyventi, ar parduoti savo turtą, už šias sodybas taip pat bus atlyginama pagal palankesnį metodą – atkuriamąją arba lyginamąją jų vertę. 

Papildomai tokių sodybų savininkai gaus 22 MMA dydžio moralinę kompensaciją – 25,3 tūkst. eurų už neturtinius praradimus.

ELTA primena, kad pernai gruodį Valstybės gynimo taryba (VGT) priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną Lazdijų savivaldybėje. Be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo Lazdijų rajono bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.