Premjerė apie teisėsaugos akiratyje atsidūrusius politikus: skubėjimas įvertinti gali pakenkti

Politika Skvernelis kyšininkavimas Korupcija Baudos ir atsakomybė Politinė atsakomybė Generalinė prokuratūra Saulius Skvernelis Gintautas Paluckas

Vilnius, balandžio 25 d. (ELTA).

Premjerė neskuba vertinti penktadienį Generalinės prokuratūros pareikštų įtarimų parlamentarui Sauliui Skverneliui ir kreipimosi dėl ekspremjero Gintauto Palucko teisinės neliečiamybės panaikinimo įtakos šalies politinės sistemos stabilumui. Anot jos, reikia pasitikėti teisėsauga, o skuboti vertinimai esą gali pakenkti tyrimui.  

„Aš manau, kad reikia pasitikėti teisėsaugos institucijomis, leisti joms dirbti. Mūsų dabartiniai vertinimai ir pernelyg (didelis – ELTA) skubėjimas įvertinti gali pakenkti tyrimui, o aš labai norėčiau, kad tyrimas būtų atliktas kuo greičiau, kad mes kuo greičiau gautume atsakymus. Tada galėsime padaryti ir politinius vertinimus“, – šeštadienį Nacionaliniame miškasodyje žurnalistams teigė ji, paklausta, kokią žinią tai siunčia visuomenei apie politinės sistemos stabilumą ir galimybę pasitikėti politikais.

Kaip skelbta, penktadienį parlamentarui, ekspremjerui, buvusiam Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderiui S. Skverneliui pareikšti įtarimai Valstybinės Augalininkystės tarnybos kyšininkavimo byloje. Tuo metu generalinė prokurorė Nida Grunskienė penktadienį taip pat pasirašė ir išsiuntė kreipimąsi į Seimą dėl parlamentaro, buvusio Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko ir ekspremjero G. Palucko teisinės neliečiamybės naikinimo.

Portalui „Lrytas“ pastarasis politikas patvirtino stabdantis narystę LSDP ir sutinkantis, kad jo teisinis imunitetas būtų panaikintas supaprastinta tvarka. Tiesa, jis tikina nusikalstamų veikų nepadaręs.

Teigiama, kad generalinės prokurorės prašymas pateiktas įvertinus šiuo metu turimus duomenis 2025 m. pradėtame ikiteisminiame tyrime. Tyrimas atliekamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 228 straipsnio „Piktnaudžiavimas“ antrą dalį ir 189-ojo straipsnio „Neteisėtas praturtėjimas“ pirmąją dalį.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys rodo, kad G. Paluckas galimai neteisėtai įgijo ar jungtinės nuosavybės teise valdė turtą, kurio bendra vertė viršija 45 tūkst. eurų.

Kreipimesi Seimui dėl teisinės neliečiamybės G. Paluckui panaikinimo nurodoma, jog Seimo narys su sutuoktine Ilma Palucke neteisėtai galėjo įsigyti beveik 345 tūkst. eurų turto. 

Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, anksčiau įtarimai dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos buvo pareikšti ir G. Palucko žmonai Ilmai Paluckei. Tiesa, generalinė prokuratūra ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) portalui minėtos informacijos nei patvirtino, nei paneigė.

ELTA primena, kad pernai vasarą viešojoje erdvėje pasirodžius žurnalistiniams tyrimams apie G. Palucką bei jo praeitį, verslo ryšius, įtartinus sandorius, liepos pabaigoje socialdemokratas nusprendė atsistatydinti iš ministro pirmininko pareigų. Rugpjūčio pradžioje atsistatydino ir visa socialdemokrato vadovauta Vyriausybė.

Tuo metu S. Skvernelio teisinę neliečiamybę Seimas panaikino po to, kai į parlamentą kreipėsi generalinė prokurorė. Jis sutiko, kad jo teisinis imunitetas būtų naikinamas supaprastinta tvarka, tačiau įtarimus neigė. 

Kaip penktadienį nurodė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), pareigūnų surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad politikas, būdamas valstybės tarnautoju ir Seimo nariu, nuo 2025 m. sausio iki lapkričio mėnesio per tarpininką susitarė priimti ir per keletą kartų priėmė ne mažesnį kaip 51 tūkst. eurų kyšį grynaisiais pinigais. 

Institucijos teigimu, kyšiai galimai buvo duoti siekiant palankumo suinteresuotiems asmenims. 

Taip pat teisėsauga įtaria, kad S. Skvernelis galimai žinojo, jog neteisėtas piniginis atlygis jam bus mokamas iš nusikalstamos veikos bendrininkų kyšininkavimo metu gautų neteisėtų pajamų.

person Marta Kraujelytė (ELTA)

Balandžio 25 d., Vilniuje vyks tarptautinė konferencija „680-osios Ėmimo į dangų soboro metinės. Stačiatikybė Lietuvoje: kanoninės tvarkos tęstinumas“, kurios dalis pranešimų bus skirti pateisinti stačiatikių parapijų priklausomumą Maskvos patriarchatui. \nForumas vyks cerkvėje, priklausančioje Rusijos patriarchatui, kuri istoriškai susijusi su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste (LDK) ir Ekumeniniam patriarchatui priklausančia Kijevo metropolija.\nKonferencijoje bus skaitomi pranešimai, siekiantys pagrįsti nekanoninį Kijevo metropolijos prijungimą prie Maskvos patriarchato 1686 m., kuriam istoriškai ir kanoniškai priklausė stačiatikių parapijos Lietuvoje ir Baltijos šalyse.arrow_forward

Bal 25d. access_time14:58

Ši sekmadienį Ukraina mini 40-ąsias Černobylio atominės elektrinės sprogimo metines, didžiausią civilinę branduolinę katastrofą pasaulio istorijoje. Minėjimas vyksta ketverių metų nuo Rusijos invazijos pradžios, dėl kurios elektrinė atsidūrė vėl pavojuje, išaugo dar vienos radiacinės avarijos rizika. Ekspertai pateikia penkis žinotinus dalykus apie 1986 m. katastrofą ir šiandieninę elektrinės būklę.arrow_forward

Bal 25d. access_time14:48

Liberalų sąjūdžio taryba susirinko į posėdį Molėtuose ir priėmė rezoliuciją „Dėl liberalios demokratijos būklės ir puoselėjimo“. Rezoliucija konstatuoja, kad valdančiųjų veiksmai kelia abejonių dėl liberalios demokratijos principų paisymo ir išreiškia susirūpinimą valdančiųjų sprendimais. Tarybos lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad valdančioji dauguma tarnauja ne visuomenei, bet siauram politiniam interesui, aukoja šalies reputaciją ir kenkia liberaliai demokratijai.arrow_forward

Bal 25d. access_time14:49

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pranešė, kad bus sudaryta patariamojo pobūdžio grupė, kuri diskutuotų apie Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų išsaugojimo klausimą. Ministrė pabrėžė, kad gimdymo namų uždarymas nevyksta, o vykdomas paslaugų perkėlimas į Kauno LSMU ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikas. Peticiją, siekiančią sustabdyti šį procesą, pasirašė daugiau nei 12 tūkst. asmenų.arrow_forward

Bal 25d. access_time14:00