Premjeras: Lietuvos infrastruktūra negali būti ir nebus naudojama rusiškų grūdų eksportui
Politika Sinkevičius premjeras Užsienio prekyba Tarptautiniai santykiai Ekonominės sankcijos Mindaugas Sinkevičius Lietuvos geležinkeliai Rusija
Vilnius, rugsėjo 4 d. (ELTA).
Paaiškėjus, kad Klaipėdos uoste kraunami rusiškos kilmės grūdai, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Lietuvos infrastruktūra tokiam eksportui naudojama nebus.
Apie tai, kad šalies uoste kraunami rusiški grūdai, šią savaitę pranešė Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija (LGPP).
„Ministro pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus pozicija yra aiški: Lietuvos infrastruktūra negali būti ir nebus naudojama rusiškų grūdų eksportui. Ministras Pirmininkas glaudžiai bendradarbiauja su Susisiekimo ministerija, tarnybos renka informaciją ir artimiausiu metu bus sprendžiama, ar reikalingi tolimesni sprendimai“, – komentare Eltai penktadienį teigė premjero atstovas Gedas Salyga.
Kaip Eltai nurodė uosto vadovas Algis Latakas, per aštuonis šių metų mėnesius Klaipėdos jūrų uostas perkrovė 47 tūkst. tonų rusiškos kilmės grūdų, daugiausia kukurūzų, geležinkeliais atgabentų iš Kaliningrado srities.
Pasak jo, tai yra nesankcionuoti kroviniai, kurių sustabdyti uostas neturi teisės, tačiau tokios kilmės krovinių srautas kasmet mažėja, nes įvedamos papildomos sankcijos.
Tuo metu susisiekimo ministras Juras Taminskas Eltai teigė, kad situacija yra vertybiškai nepriimtina, taip pat nurodė valstybinei „Lietuvos geležinkelių“ grupei (LTG) pavedęs išsiaiškinti visas aplinkybes, kuriomis grupės įmonė „LTG Cargo“ gabena rusiškus grūdus šalies geležinkeliais.
Anot grūdų perdirbėjų asociacijos, dėl laivų apšaudymų Juodojoje jūroje Rusija rado būdą eksportą iš Juodosios jūros perkelti į Baltiją.
Anot asociacijos vadovo Karolio Šimo, Lietuvos ir Latvijos institucijos į problemą dėl rusiškų grūdų eksporto žiūri paviršutiniškai. Jo teigimu, Latvijos uostai yra didžiausias Baltijos šalių „Achilo kulnas“ – per juos teoriškai galima išvežti apie 7–8 mln. tonų grūdų per metus, realiai – apie 5 mln. tonų.
person Ūla Klimaševska (ELTA)
Jungtinės Tautos kreipėsi į tarptautinę bendruomenę prašydamos skirti pagalbai beveik 50 mln. dolerių po pražūtingos potvynio bangos Himalajuose, Nepale. Šie pinigai reikalingi maistui, geriamajam vandeniui, vaistams ir laikiniems būstams daugiau nei 84 tūkst. nukentėjusiųjų pasirūpinti. Potvynio pasekmės - sugriauti namai, kelias, hidroelektrinės ir per 1300 žuvusiųjų.arrow_forward
ES plėtros komisarė Marta Kos nusprendė atšaukti numatytą vizitą į Serbiją dėl karo nusikaltėlio Ratko Mladičiaus „šlovinimo“ ir jo palaikų palaidojimo su karine pagarba. \nR. Mladičius, nuteistas už genocidą, nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, mirė atlikdamas bausmę, jo karstas buvo atskraidintas į Belgradą su Serbijos vėliava. \nKos teigė, kad Mladičiaus mirties šlovinimas nesuderinamas su vertybėmis, kuriomis grindžiamas kelias į ES, todėl, atsižvelgdama į šias aplinkybes, nusprendė atidėti vizitą.arrow_forward