Prancūzijos teisingumo ministras nekandidatuos prezidento rinkimuose

Politika Rinkimai Politinės partijos Prancūzija Prancūzijos parlamentas

Paryžius, rugpjūčio 18 d. (AFP-ELTA).

Likus aštuoniems mėnesiams iki Prancūzijos prezidento rinkimų, aiškėja centro dešinės stovyklos kandidatų ratas: teisingumo ministras Géraldas Darmaninas atsisako kandidatuoti ir ketina remti buvusį ministrą pirmininką Edouardą Philippe‘ą. 

„Bendras interesas yra nedidinti kandidatų skaičiaus“, – sakė G. Darmaninas interviu laikraščiui „La Voix du Nord“. Jis įspėjo dėl galimos kraštutinių jėgų atstovų dvikovos antrajame rinkimų ture.

„Dvikovos tarp (dešiniosios populistės) Marine Le Pen ir (kairiojo populisto) Jeano-Luco Mélenchono pavojus yra didelis“, – pabrėžė ministras.

Jis teigė M. Le Pen laikąs „daug pavojingesne kandidate“ nei partijos „Nacionalinis sambūris“ (RN) pirmininką Jordaną Bardellą. 30-metis J. Bardella kelis mėnesius ruošėsi kandidatavimui tam atvejui, jei teismas uždraustų M. Le Pen dalyvauti rinkimuose. Liepos pradžioje apeliacinis teismas RN frakcijos vadovei dėl ES lėšų pasisavinimo skyrė trejų metų laisvės atėmimo bausmę, iš kurių dvejus metus lygtinai, o vienerius – dėvėti apykoję.

Tačiau šiuo metu bausmės vykdymas sustabdytas, nes M. Le Pen kreipėsi į Aukščiausiąjį apeliacinė teismą. Nesitikima, kad procesas bus baigtas iki balandį ir gegužę vyksiančių prezidento rinkimų.

G. Darmaninas teigė esąs įsitikinęs, kad 55 metų E. Philippe‘as yra geresnis centro dešiniųjų stovyklos kandidatas nei 37-erių partijos „Renesansas“ („Renaissance“) frakcijos lyderis Gabrielis Attalas. 

„E. Philippe‘as turi kapitono autoritetą ir amžių“, – kalbėjo G. Darmaninas.

Teisingumo ministras savo karjerą pradėjo konservatorių partijoje ir per 2017 m. rinkimų kampaniją prezidentu tapusį Emmanuelį Macroną vadino „demagogu“. Tačiau po šio pergalės rinkimuose G. Darmaninas tapo biudžeto ministru. Vėliau jis buvo paskirtas vidaus reikalų, o po to – teisingumo ministru. Jis yra vienintelis ministras iš E. Macrono pirmosios vyriausybės, iki šiol likęs kabineto nariu.

E. Philippe‘as 2018–2020 m. ėjo ministro pirmininko pareigas, o vėliau įkūrė savo partiją, remiančią prezidento stovyklą. Naujausiose apklausose jis renka 14–16 proc. balsų ir atsilieka nuo M. Le Pen, už kurią ketina balsuoti 34–36 proc. rinkėjų. E. Philippe‘o ir J. L. Mélenchono reitingai yra maždaug vienodi.

Kairieji iki šiol nesutarė dėl bendro kandidato. Geriausi šansai prognozuojami Europos Parlamento nariu Raphaëliui Glucksmannui. Tačiau kandidatuoti nori ir buvęs socialistų prezidentas François Hollande’as. E. Macronas po dviejų kadencijų iš karto siekti dar vienos negali.

Rinkimai vyks balandžio 18 d. ir gegužės 2 d.

person Rasa Strimaitytė (ELTA)

Prie Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės darbuotojams skirtos autobusų stotelės sprogus dronui žuvo vienas žmogus ir 15 buvo sužeisti. Incidentas, kurį elektrinės direktorius pavadino "sunkiausiu incidentu", įvyko Rusijos pajėgų okupuotoje elektrinėje. TATENA vadovas Rafaelis Grossis ragina nedelsiant nutraukti tokias atakas, nes jos kelia didelę riziką branduoliniam saugumui.arrow_forward

Rgp 18d. access_time18:42

Rugpjūčio 18 d. Lietuvoje ir pasaulyje vyko svarbūs įvykiai. LRT radijas pranešė apie birželį Baltarusijoje sulaikytą ir įkalintą lietuvį, vadovavusį medienos perdirbimo įmonei. Susisiekimo ministerija informavo, kad ministro Juro Taminsko įsakymu darbą pradeda naujos kadencijos Lietuvos oro uostų (LTOU) valdyba.\nTarptautiniuose renginiuose svarbiausia buvo Jungtinės Karalystės reakcija į Maskvos grasinimus, Irano reikalavimai Vašingtonui dėl Hormuzo sąsiaurio atidarymo ir JAV prezidento pareiškimas, kad jokios derybos su Teheranu šiuo metu nevyksta.\nTarp kitų Lietuvos įvykių buvo planuojamas pasieniečių vadovo Rustamo Liubajeva atleidimas iš pareigų ir URM vertinimas dėl Rusijos piliečių tranzito per Lietuvą trumpinimo.arrow_forward

Rgp 18d. access_time18:30

Latvijos Kelių eismo saugumo direkcija (CSDD) pranešė, jog per didelio masto kibernetinę ataką buvo pavogti 1,2 mln. asmenų ir 200 tūkst. įmonių duomenys. Ataka buvo įvykdyta per praėjusią savaitę, o duomenys buvo gauti iš mokėjimų, atliktų direkcijai per pastaruosius 18 metų. Vyriausybės vadovas Andris Kulbergsas pareiškė, jog neatmetama, kad tai buvo iš kitos šalies įvykdyta kibernetinė ataka prieš Latviją ir nurodė atlikti incidento tyrimą.arrow_forward

Rgp 18d. access_time18:19

JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Vašingtonas ir Teheranas šiuo metu nesidera, nepaisant pasibaigusio 60 dienų termino, per kurį abi šalys turėjo pasiekti galutinį taikos susitarimą. D.Trumpas paskelbė šį pareiškimą praėjus dienai po to, kai teigė, esą jo administracijos atstovai palaiko ryšį su Islamo Respublikos revoliucine gvardija. Trumpas taip pat tvirtino, esą Hormuzo sąsiauris yra atviras, nepaisant to, kad turimi duomenys rodo priešingai ir nesant galutinio taikos susitarimo, tarp JAV ir Irano kyla nesutarimų dėl branduolinės programos ir kitų svarbių klausimų.arrow_forward

Rgp 18d. access_time18:02