Prancūzijos parlamentas balsavo prieš vyriausybę, kuri dirbo vos devynis mėnesius

Paryžius, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA).

Prancūzijos parlamentas pirmadienį vos po devynių mėnesių darbo nušalino ministro pirmininko Francois Bayrou vyriausybę, prezidentas Emmanuelis Macronas priverstas ieškoti jam įpėdinio, o šalis – įstumta į naują politinę krizę.

Išbuvęs premjeru vos devynis mėnesius, F. Bayrou apstulbino net savo sąjungininkus, paskelbdamas balsavimą dėl pasitikėjimo, kad užbaigtų užsitęsusį ginčą dėl jo griežto biudžeto, kuriame numatyta sutaupyti beveik 44 mlrd. eurų, siekiant sumažinti susikaupusią Prancūzijos skolą.

F. Bayrou – pirmasis premjeras šiuolaikinės Prancūzijos istorijoje, kuris buvo nušalintas balsuojant dėl pasitikėjimo, o ne dėl nepasitikėjimo. Jis atsistatydins antradienio rytą, pranešė jam artimas asmuo, prašęs neskelbti jo pavardės.

Per balsavimą Nacionalinėje asamblėjoje 364 deputatai balsavo, kad nepasitiki vyriausybe, ir  tik 194 išreiškė pasitikėjimą. „Pagal Konstitucijos 50 straipsnį ministras pirmininkas turi pateikti savo vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą“, – sakė parlamento pirmininkė Yael Braun-Pivet.

F. Bayrou yra šeštasis premjeras valdant E. Macronui nuo jo išrinkimo 2017 m., bet penktasis nuo 2022-ųjų. Dėl F. Bayrou nušalinimo Prancūzijos valstybės vadovas turi naują vidaus problemą tuo pat metu, kai reikia vadovauti diplomatinėms pastangoms dėl karo Ukrainoje.

Tačiau gindamas savo sprendimą sušaukti itin rizikingą balsavimą dėl pasitikėjimo, F. Bayrou sakė Nacionalinei asamblėjai: „Didžiausias pavojus buvo to nedaryti, leisti, kad viskas tęstųsi nieko nekeičiant... ir viskas vyktų kaip paprastai.“

Apibūdindamas susikaupusią skolą kaip „keliančią grėsmę“ Prancūzijai, F. Bayrou sakė, kad jo vyriausybė pateikė planą, pagal kurį šalis galėtų „po kelerių metų išsivaduoti iš negailestingos skolų bangos, kuri ją skandina“.

„Jūs turite galią nuversti vyriausybę“, bet ne „ištrinti tikrovę“, – sakė premjeras parlamento nariams, prieš balsavimą beviltiškai bandydamas išgelbėti savo vyriausybę.

Nepopuliarus prezidentas

Dabar E. Macronui tenka priimti vieną svarbiausių sprendimų per visą prezidentavimo laikotarpį – paskirti septintąjį ministrą pirmininką, kuris bandytų rasti kompromisą, arba surengti pirmalaikius rinkimus tikintis palankesnio parlamento.

Nėra jokių garantijų, kad po rinkimų E. Macrono centro dešiniųjų bloko padėtis parlamente pagerės.

Ir nors Socialistų partija (PS) pareiškė esanti pasirengusi vadovauti naujai vyriausybei, toli gražu neaišku, ar tokia administracija galėtų išsilaikyti.

Autoritetingi dešiniojo sparno ministrų kabineto nariai, tokie kaip teisingumo ministras Geraldas Darmaninas, turi E. Makrono pasitikėjimą, tačiau kyla rizika, kad kairieji juos atmes.

Laikraščio „Le Figaro“ užsakymu „Odoxa-Backbone“ atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. prancūzų nori, kad E. Macronas atsistatydintų, o ne paskirtų naują ministrą pirmininką, tačiau jis šį žingsnį atmeta.

2027 metais vėl kandidatuoti į prezidentus jis nebegalės. Apie 77 proc. žmonių nepritaria jo darbui, o tai yra blogiausias toks E. Macrono vertinimas per visą jo prezidentavimo laikotarpį, rodo dienraščio „Ouest-France“ užsakymu atlikta „Ifop“ apklausa.