Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Le Pen sako, kad vis dar ketina siekti prezidento posto
Politika Rinkimai Politinės partijos Teismo procesai Prancūzija
Paryžius, liepos 7 d. (AFP-ELTA).
Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen antradienį pareiškė, kad kitais metais sieks prezidento posto. Apie tokį sprendimą ji pranešė po to, kai po skundo pateikimo buvo patvirtintas apkaltinamasis nuosprendis dėl lėšų pasisavinimo, tačiau politikė sakė, kad šį verdiktą skųs šalies aukščiausiajam teismui.
„Šįvakar esu kandidatė prezidento rinkimuose“, – televizijai TF1 teigė M. Le Pen.
Taip ji išsklaidė netikrumą, tvyrojusį dėl to, ar ji ketvirtą kartą sieks užimti aukščiausią postą rinkimuose, kurie laikomi geriausia jos partijos galimybe iškovoti teisę eiti šias pareigas.
Pernai žemesnės instancijos teismas skyrė tris kartus į Prancūzijos prezidento postą kandidatavusiai M. Le Pen penkerių metų draudimą eiti viešąsias pareigas ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmę už įtariamą suklastotų darbo vietų aferą Europos Parlamente. Tai pakirto jos ambicijas kandidatuoti ketvirtą kartą.
Po teismo sprendimo M. Le Pen politinė ateitis liko neaiški, nes teismas leido jai kandidatuoti, tačiau nešiojant elektroninę apykoję, kuri gali trukdyti prezidento rinkimų kampanijai.
Paryžiaus apeliacinis teismas pripažino M. Le Pen kalta dėl minėtos aferos, tačiau sušvelnino bausmę, uždrausdamas jai eiti pareigas 15 mėnesių ir skirdamas vienerių metų laisvės atėmimo bausmę nešiojant elektroninę apykoję.
Draudimas, įsigaliojęs 2025 m. kovo mėnesį, baigsis šiais metais, o tai atveria jai kelią dalyvauti kitų metų balandį ir gegužę numatytuose rinkimuose.
Naujausios apklausos daugiausia rodo, kad kraštutiniai dešinieji pirmaus kitais metais vyksiančių rinkimų pirmajame rate. Gegužę atlikta apklausa leidžia manyti, kad M. Le Pen galėtų laimėti pakartotinius rinkimus, jei juose dalyvautų.
person Lina Linkevičiūtė (ELTA)
Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas ragina sustiprinti patruliavimą prie mokyklų, siekiant kovoti su didėjančia narkotikų problema ugdymo įstaigose.
Pagal 2024 m. atliktą tyrimą, 29 proc. 15-16 metų jaunuolių Lietuvoje bent kartą yra vartoję raminamuosius ir migdomuosius vaistus be recepto, o 36,3 proc. paauglių bent kartą gyvenime yra rūkę.
Nepaisant šių skaičių, tyrimas atskleidė, kad kanapes bent kartą yra bandę 11,6 proc. paauglių - tai mažiausias skaičius nuo 2003 m.arrow_forward
Dvi nevyriausybinės organizacijos "Peace Now" ir "Kerem Navot" pranešė, kad Izraelio vyriausybė "precedento neturinčiu tempu" plečia kontrolę palestiniečių Vakarų Krante.
Organizacijos teigė, kad vyriausybė per pastaruosius trejus metus "pakeitė Izraelio kontrolės mechanizmus", kas gali kelti pavojų ateities politiniam susitarimui.
Vakarų Kranto aneksijos procesas vyksta per šimtus administracinių, biudžeto ir planavimo sprendimų, tokių kaip Izraelio nausėdijų plėtra, naujakurių forpostų įkūrimas ir palestiniečių piemenų bendruomenių perkėlimas.arrow_forward
Kanada, Latvija ir septynios kitos šalys sieks užtikrinti gynybos ir saugumo projektų plėtros finansavimą, įsteigdamos Gynybos, saugumo ir atsparumo banką, pranešė Latvijos prezidento kanceliarija.
Initiatyvą pasiūlė Kanada, prie jos prisijungė Latvija, Albanija, Belgija, Graikija, Liuksemburgas, Rumunija, Turkija ir Ukraina.
Šis bankas tikimasi pradėti visavertę veiklą 2027 m. pradžioje, sukuriant stabilesnes skolinimo galimybes, pagerinant prieigą prie finansavimo ir prisidedant prie gynybos pramonės plėtros.arrow_forward