Prancūzija, kovodama su skolos „prakeikimu“, nori sumažinti šventinių dienų skaičių

Paryžius, liepos 15 d. (AFP-ELTA).

Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou antradienį pareiškė, kad norėtų sumažinti valstybinių švenčių dienų skaičių – tai galėtų būti dalis skubaus plano, kuriuo siekiama išspręsti, pasak jo, šalies skolos „prakeikimą“.

Pristatydamas savo 2026 m. biudžeto plano metmenis, F. Bayrou teigė, kad iš 11 Prancūzijos švenčių galėtų būti panaikintos dvi, siūlydamas atsisakyti Velykų antrosios dienos (pirmadienio), taip pat gegužės 8-osios – dienos, skirtos Antrojo pasaulinio karo Europoje pabaigai paminėti.

Po daugelį metų trukusio per didelio išlaidavimo Prancūzija turi vėl kontroliuoti savo valstybės biudžeto deficitą ir sumažinti išaugusią skolą, kaip reikalaujama pagal ES taisykles.

F. Bayrou sakė, kad Prancūzija kiekvieną mėnesį turi skolintis, kad galėtų išmokėti pensijas ar atlyginimus valstybės tarnautojams, o tokią padėtį jis pavadino „prakeikimu be išeities“.

Jis jau anksčiau yra sakęs, kad kitais metais Prancūzijos biudžeto būklę reikia pagerinti 40 mlrd. eurų.

Tačiau dabar šis skaičius padidėjo, kai prezidentas Emmanuelis Macronas savaitgalį pareiškė, kad tikisi, jog kitais metais bus skirta 3,5 mlrd. eurų papildomoms karinėms išlaidoms, Prancūzijai siekiant geriau susidoroti su tarptautine įtampa.

Prancūzijos gynybos biudžetas 2025 m. sudaro 50,5 mlrd. eurų.

F. Bayrou sakė, kad biudžeto deficitas kitais metais bus sumažintas iki 4,6 proc. nuo šiemet planuojamų 5,4 proc. ir iki 2029 m. nebeviršys ES taisyklėse reikalaujamų trijų procentų.

Norint tai pasiekti, tarp kitų priemonių numatoma įšaldyti išlaidų didinimą visose srityse, įskaitant pensijas ir išlaidas sveikatos apsaugai, išskyrus skolos aptarnavimą ir gynybos sektorių, sakė F. Bayrou.

„Mes tapome priklausomi nuo valstybės išlaidų“, – sakė F. Bayrou, pridurdamas, kad „esame kritiniame mūsų istorijos taške“.

Pamokantis pavyzdys – Graikija

Premjeras kaip pamokantį pavyzdį netgi pateikė Graikiją – ES narę, kurios sparčiai auganti skola ir deficitas privedė ją prie iškritimo iš euro zonos ribos po 2008 m. finansų krizės.

„Niekada neturime pamiršti Graikijos istorijos“, – sakė jis.

Prancūzijos skola šiuo metu sudaro 114 proc. BVP, nors pagal ES taisykles leidžiama 60 proc., ir tai yra didžiausia skola ES po Graikijos ir Italijos.

Vyriausybė tikisi kitais metais 3 000 sumažinti valstybės tarnautojų skaičių ir uždaryti „neproduktyvias valstybės vardu veikiančias agentūras“, sakė premjeras.

F. Bayrou sakė, kad turtingi gyventojai turėtų būti priversti prisidėti prie finansinių pastangų.

„Tautos pastangos turi būti teisingos, – sakė Bayrou. – Mes prašysime mažai iš tų, kurie turi mažai, ir daugiau iš tų, kurie turi daugiau.“

Tuo tarpu dviejų valstybinių švenčių atsisakymas valstybės iždą papildytų „keliais milijardais eurų“, sakė jis.

Tačiau siūloma priemonė sukėlė žaibišką kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ lyderio Jordano Bardella reakciją. Jis teigė, kad dviejų švenčių, „ypač tokių prasmingų kaip Velykų pirmadienis ir gegužės 8-oji, panaikinimas yra tiesioginis išpuolis prieš mūsų istoriją, mūsų šaknis ir Prancūzijos dirbančiuosius“.

Tuo tarpu kairiųjų lyderis Jeanas-Lucas Melenchonas iš partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ paragino F. Bayrou atsistatydinti, sakydamas, kad „tokios neteisybės nebegalima ilgiau toleruoti“.