Prancūzija dėl kibernetinių atakų kaltina Rusijos karinę žvalgybą

Paryžius, balandžio 29 d. (AFP-ELTA).

Antradienį Prancūzija apkaltino Rusijos karinę žvalgybą per pastarąjį dešimtmetį surengus daugybę kibernetinių atakų prieš šalį, įskaitant organizaciją, susijusią su 2024 m. Paryžiaus olimpinėmis žaidynėmis, ir Emmanuelio Macrono pirmąją kampaniją per prezidento rinkimus 2017 metais. 

Nuo 2021 m. Rusijos karinės žvalgybos (GRU) padalinys, vykdantis tokias atakas, taikėsi ir į kelioliką Prancūzijos subjektų, įskaitant „gynybos, finansų ir ekonomikos sektoriuose“, pranešė Užsienio reikalų ministerija. 

Pranešime sakoma, kad Prancūzija „griežčiausiai smerkia“ Rusijos karinę žvalgybos tarnybą (GRU), panaudojusią atakų grupę APT28, atsakingą už kelias kibernetines atakas prieš Prancūzijos interesus.  

GRU „kelerius metus vykdo kibernetines atakas prieš Prancūziją, naudodamasi metodu, žinomu kaip APT28“, – socialiniame tinkle X paskelbė užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot. Tai pirmas kartas, kai šios kibernetinės atakos oficialiai priskirtos GRU. 

APT28, dar žinoma kaip „Fancy Bear“, siejama su dešimtimis pasaulinių kibernetinių atakų, įskaitant per 2016 m. JAV rinkimus, kai nutekinusi Demokratų partijos ir Hillary Clinton kampanijos elektroninius laiškus padėjo Donaldui Trumpui.

Grupė taikosi į asmenines elektroninio pašto paskyras, kad gautų duomenis ir laiškus arba prieigą prie kitų sistemos įrenginių. 

2017 m. įsilaužėliai pirmą kartą smogė Prancūzijos lyderio pirmajai prezidentinei kampanijai, nutekinusi tūkstančius dokumentų likus vos 24 valandoms iki balsavimo. 

„2017 m. per prezidento rinkimus APT28 dalyvavo didelio masto įsilaužimo operacijoje su tikslu pasėti abejones ir paveikti visuomenės nuomonę, sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministerija vaizdo įraše, antradienį J. N. Barrot pasidalytame socialiniame tinkle X. „Tūkstančiai dokumentų buvo pavogti ir išplatinti tikintis manipuliuoti rinkėjais, tačiau šis manevras neturėjo jokios realios įtakos rinkimų procesui“, – sakoma vaizdo įraše. E. Macronas nesunkiai laimėjo rinkimus, per antrąjį ratą įveikęs kraštutinių dešiniųjų kandidatę Marine Le Pen. 

Tarp subjektų Prancūzijoje, užpultų nuo 2021 m., buvo įstaigos, susijusios su kasdieniu prancūzų gyvenimu, įskaitant viešąsias tarnybas, privačias įmones ir sporto organizaciją, dalyvavusią  2024 m. olimpinėse ir parolimpinėse žaidynėse. 

2024 m. rugsėjį kelios tarptautinės žvalgybos tarnybos, įskaitant Vokietijos valdžios institucijas, perspėjo apie „Fancy Bear“ įvykdytų kibernetinių atakų, nukreiptų prieš NATO šalis, pavojų. „Kartu su partnerėmis Prancūzija yra pasiryžusi panaudoti visas turimas priemones, kad užbėgtų už akių kenkėjiškam Rusijos elgesiui kibernetinėje erdvėje, atgrasytų ir prireikus reaguotų“, – nurodė Užsienio reikalų ministerija.